„Prisimenant kaip viena prezidentinė kampanija buvo pradėta vieno laikraščio parašymu apie vieną banką – dabar aš negaliu atspėti, kieno ir kokios yra rinkiminės kampanijos. Visokių strategijų būna, visko esame matę“, – žurnalistams Seime sakė premjerė, galvoje veikiausiai turėdama per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso istoriją.
Pastarasis 2003 m., prieš pat antrąjį prezidento rinkimų turą, viešai pareiškė apie problemas, kurios tuo metu esą kilo vienam iš didžiausių šalies bankų.
I. Šimonytės teigimu, panašu, kad Prezidentūros ir prezidento argumentai dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo nėra susiję tik su diplomatine tarnyba.
„Tai nėra tik apie diplomatinę tarnybą, nes labai panaši situacija buvo su buvusios Vyriausybės ministru Eimučiu Misiūnu, kuris norėjo grįžti į teisėjo pozicijas ir jam ta galimybė buvo užkirsta, sakyčiau, labai abejotinais pagrindais. Kažkokiais pokalbiais, apie tai, kad žmonės turi būti atšalę“, – svarstė premjerė.
Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai labai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.
Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.
Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
Valdančiosios koalicijos atstovai, reaguodami į prezidento G. Nausėdos veiksmus, ėmė svarstyti apie idėją dėl ambasadorių skyrimo tvarkos kreiptis į KT.
