Specialistai įspėja, kad per šventes išauga ir smurto artimoje aplinkoje rizika, o vaiko teisių gynėjai tokiu laikotarpiu skaičiuoja gerokai daugiau galimų vaiko teisių pažeidimų.
Savo ruožtu lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad kalėdiniu laikotarpiu ar po jo gali padaugėti smurto prieš savo partnerę ar partnerį atvejų, todėl į kai kuriuos dalykus labai svarbu dėmesį atkreipti ne tik smurto aukoms, bet ir iš šono jas stebintiems aplinkiniams.
Pas vaikus tenka važiuoti ir per Kalėdas
Kaip teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, įprastai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus per didžiąsias metų šventes ir ilguosius savaitgalius padaugėja.
Dažniausiai jie būna susiję su nesaikingu alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, pasitaiko ir smurtinių situacijų.
„Natūralu, kad žmonės per šventes susirenka šeimos, artimųjų ar draugų rate, tačiau kiek neramina tai, kad pasitaiko atvejų, kai alkoholis vartojamas nesaikingai, o tokį švenčių pavyzdį mato vaikai.
Taip pat pasitaiko, kad vaikams dėl to tampa nesaugu šeimoje, tad vaiko teisių gynėjams tenka pasirūpinti jiems saugia aplinka“, – portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme nurodė I.Skuodienė.
Tarnybos duomenimis, praėjusiais metais per šv. Kalėdų savaitgalį vaiko tiesių gynėjai gavo daugiau nei 150 pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Net 60 kartų pranešimai buvo skubūs, reaguota kartu su policija.
Iš viso praėjusių metų šventinį savaitgalį saugią aplinką užtikrinti reikėjo daugiau nei 80 vaikų.
„Šiais metais kalėdinis savaitgalis truks ilgiau, tad tikėtina, kad vaiko teisių gynėjai sulauks daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Esame tam pasirengę, budėsime ir vyksime pas visus vaikus, kuriems gali prireikti pagalbos“, – pabrėžė I.Skuodienė.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėjos Evelinos Firaitės, kiekvienam vaikui svarbu išlikti saugiam, per šventes gauti iš artimųjų rūpesčio ir dėmesio.
„Šventės ir ilgieji savaitgaliai yra pats geriausias metas skirti daugiau dėmesio šeimos laikui kartu ir tarpusavio ryšiui puoselėti. Tad išnaudokime šį laiką kartu su vaikais kurti ir puoselėti savo šeimos tradicijas bei ritualus. Jie turi reikšmingos įtakos augančio vaiko saugumo jausmui stiprinti, dar daugiau – teigiamam savęs vertinimui jau užaugus.
Šiandien šeimos geba kartu su savo atžaloms organizuotis įtraukiantį ir ugdantį laisvalaikį bei šventes. Vieni iš kitų galime pasimokyti smagių lauko pramogų, stalo žaidimų ir pan. Pavyzdžiui, kino vakaras namuose, sekant mėgiamiausių herojų pėdomis, atviras pokalbis atliepiant vaiko jausmus taip pat gali būti vertingas jūsų šeimos laikas“, – patarė specialistė.
E.Firaitė portalui lrytas.lt aiškino, kad kiekvienam vaikui yra reikšmingas tėvų elgesys, ir įprastai vaikai yra linkę jį atkartoti.
„Tad visų pirma dėl savo vaikų gerovės saugokime juos nuo suvokimo, kad alkoholis yra būtinas švenčių atributas. Svarbu paminėti, kad dažniausiai skriaudą šeimose vaikai patiria būtent dėl suaugusiųjų nesaikingai vartojamo alkoholio ar kitų svaigalų. Ne išimtis ir šventinis metas.
Šventinė rutina gali sukelti ir tam tikrų įtampų šeimoje, ir tai visiškai suprantama. Tačiau esant nesutarimų, pora visuomet juos gali spręsti tarpusavyje, nematant vaikams ir jų neįtraukiant.
Kviečiame ieškoti taikių sprendimų ir kompromisų, tuo pačiu rodant vaikams sektiną pozityvaus santykio pavyzdį“, – teigė Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja.
Siūlo pamiršti klaidingus stereotipus
Pasak lyčių lygybės ekspertės, VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėjos Rugilės Butkevičiūtės, manyti, kad būtent per šventes padaugėja smurto artimoje aplinkoje, yra ne visiškai tikslu, nes šventės savaime dar nėra smurto artimoje aplinkoje priežastis.
„Tačiau ką padaro šventės – jos suteikia smurtautojams dingstį, kodėl aš smurtavau. Pavyzdžiui, buvo daug streso, nebuvo finansų, buvo daug alkoholio. Bet visa tai yra dingstis ir pasiteisinimas, kuo smurtaujantys asmenys – vyrai arba moterys – grindžia savo smurtinį elgesį“, – komentavo R.Butkevičiūtė.
Pasak lyčių lygybės ekspertės, smurtas artimoje aplinkoje nėra vienkartinis reiškinys – jeigu smurtaujama per šventes, vadinasi, to smurto jau yra buvę ir anksčiau.
„Nebūna taip, kad susėdame prie Kūčių stalo, o atsistojus aš jau smurtavau. Bet šventės yra ypatingos tuo, kad tai yra labai įtemptas laikotarpis būtent tiems, kurie dažnai išgyvena smurtą artimoje aplinkoje – tiek vaikams, tiek moterims, kurių didžioji dauguma smurtą patiria iš savo intymaus partnerio.
Nukentėjusios moterys gali jaustis arba gali būti priverstos jausti atsakomybę saugoti šventas šeimos šventes, kurti džiaugsmą, kurti bent kažkokį normalumą santykiuose, palaikyti tradicijas.
Visas tas spaudimas palaikyti šventinę nuotaiką gali trukdyti joms kreiptis pagalbos būtent švenčių metu“, – dėmesį atkreipė R.Butkevičiūtė.
Dar vienas aspektas, kodėl smurto protrūkių šventiniu laikotarpiu gali padaugėti, yra ilgesnis kartu namuose praleidžiamas laikas, kai žmonės neina į darbą, neturi kur atsitraukti.
„Būnant kartu su smurtautoju namuose labai sudėtinga kreiptis pagalbos, galbūt paskambinti į pagalbos liniją – neskambini, nes bijai, kad išgirs ir tada bus dar blogiau. Ir iš visuomenės ateina įvairūs stereotipai, matome reklamas, kad šventės, visi sėdi prie stalo, visi šypsosi – tai lyg įpareigojimas, kad ir mes turėtume taip daryti“, – aiškino pašnekovė.
R.Butkevičiūtės teigimu, labai svarbi yra tinkama komunikacija – jei moteris išgyvena smurtą šeimoje, tai nereiškia, kad ji yra nenormali, nereiškia, jog visi aplinkui yra laimingi, o tik ji viena tokia nėra.
„Mes žiūrime į statistiką, kad Lietuvoje kas trečia moteris ir kas penktas vyras išgyvena smurtą artimoje aplinkoje. To jokioje komunikacijoje nesimato, bet svarbu suprasti, kad daug žmonių susiduria su šia problema, o tu turi teisę nešvęsti su šeima, jeigu tai yra įmanoma.
Tu turi teisę nelankyti giminių, nes kartais smurtas būna ir ne iš partnerio, o kito artimoje aplinkoje esančio žmogaus“, – aiškino specialistė.
R.Butkevičiūtė išskyrė Airijos pavyzdį, kuri šiemet pristatė į šventes orientuotą kampaniją. Joje teigiama, kad smurtą artimoje aplinkoje patiriantys žmonės turi teisę per šventes jaustis saugiai, o tą padeda užtikrinti ir visą parą dirbančios atitinkamos tarnybos.
„Vadinasi, jeigu yra pavojus čia ir dabar, policija dirba – nesvarbu, ar Kūčios, ar Kalėdos, pagalbos linijos irgi dirba per šventes. Jeigu yra pavojinga skambinti, yra galimybė ir susirašinėti. Dirba ir savivaldybėse veikiantys krizių centrai, kurie ekstra atvejais teikia apgyvendinimo paslaugas.
Tai komunikacija, kad žmonės žinotų, jog ir švenčių metu tu turi teisę būti saugus, yra labai labai svarbi“, – įsitikinusi lyčių lygybės ekspertė.
Visgi R.Butkevičiūtė neslepia, kad susilaikyti nuo pagalbos šauksmo gali priversti ir kiti vyraujantys stereotipai, tam tikri artimųjų „pabaksnojimai“.
„Kad kaip tu čia švenčių metu su savo vyru ar sugyventiniu pasielgi, koks čia žmogiškumas. Lyg konstatuojama, kad gelbėjimasis yra paties skęstančiojo reikalas“, – pavyzdį pateikė ji.
Ragina turėti savo „saugumo planą“
Pašnekovė ragino šventiniu laikotarpiu atkreipti dėmesį į tuos žmones, kurie galbūt susiduria su sunkumais šeimoje – ne tik juos pasveikinti, bet ir nuoširdžiai pasiteirauti, ar jiems tikrai nereikia jūsų pagalbos.
„Jeigu mes matome ar galime įtarti, kad santykiuose pas mūsų artimus žmones, draugus ne viskas yra gerai, jeigu yra tam tikra baimė, kontrolė – ne tik rašykime sveikinimus, bet nepamirškime paklausti, ar viskas yra tvarkoje, ar nenori susitikti, ar nori pasikalbėti, ar iš tikrųjų viskas gerai?
Kiekvienas žmogus yra vertas sveikatos ir yra vertas gyventi, ir noriu paraginti – kreipkitės pagalbos, nes tarnybos dirba ir klauso. Smurtautojas gali jums sakyti, kad jį apėmė stresas, kad jis padaugino alkoholio, ir tada tu galvoji, kad gal aš čia kažkaip kitaip galėjau pasielgti.
Nieko tu kitaip negalėjai – ne tu tai renkiesi, o žmogus, kuris smurtauja ir priima tokį sprendimą sąmoningai“, – pabrėžė R.Butkevičiūtė.
Pasak „Ribologijos“ bendraįkūrėjos, kalėdiniu laikotarpiu niekur nedingsta ir seksualinis smurtas, nors apie jį esą kalbama mažiau.
„Kai mes nueiname nuo švento Kūčių stalo, prisiminkime, kad mes neturime pareigos mylėtis su savo partneriu ar partnere, jeigu mes to nenorime. Nesvarbu, kad yra šventinis laikotarpis – mes tiesiog to galime nenorėti.
O jeigu jau taip įvyko, dabar Lietuvoje turime naują Nacionalinį informacijos apie seksualinį smurtą centrą, daugiau informacijos galima rasti tinklapyje prabilk.lt. Čia yra informacijos ir apie tai, kaip padėti sau, ir kaip padėti kitam“, – nurodė specialistė.
Smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems žmonėms R.Butkevičiūtė pataria turėti ir vadinamąjį „saugumo planą“ – šalia savęs pasidėti pakrautą mobilųjį telefoną, numatyti planą, ką daryti, jeigu reikia išeiti, jeigu kyla grėsmė saugumui. Pašnekovė ragina nebijoti į šį procesą įtraukti ir kitų žmonių, kuriais pasitikite.
„Galbūt galima paskambinti draugei ir paklausti, ar ji „iškepė pakankamai imbierinių sausainių“ – tada ta draugė pagal šiuos žodžius gali žinoti ir suprasti, kad situacija nėra gera. Galima turėti ir tokius kodinius žodžius.
Žmonės, kurie gyvena smurtinėje aplinkoje, žino, kad yra tokia tikimybė ir reikia būti tam pasiruošus. Jeigu yra baimė išeiti iš tokių santykių, tada svarbu turėti bent saugumo planą – kas bus, jeigu bus“, – portalui lrytas.lt sakė R.Butkevičiūtė.
