„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjusi Liberalų sąjūdžio pirmininkė svarstė, kad dar vienas G.Landsbergio ir G.Nausėdos viešas konfliktas siunčia keistus signalus apie Lietuvą užsienio partneriams.
„Nuo susidariusios situacijos kenčia visos valstybės interesas ir nelaimi nė viena institucija – nei Užsienio reikalų ministerija, nei Prezidentūra.
Kalbant konkrečiai apie situaciją Lenkijoje, apmaudu, kad mums tenka viešai aptarinėti peripetijas, kuri institucija kaltesnė, kuri mažiau kalta, kai klausimą jau buvo galima išspręsti gerokai anksčiau ir be šitos viešos diskusijos, kuri labai keistus signalus siunčia į išorę apie Lietuvą ir apie Lietuvos lyderiaujančių politikų gebėjimą matyti valstybės interesą“, – laidos metu kalbėjo politikė.
Seimo pirmininkės vertinimu, dabar svertai šioje situacijoje yra Prezidentūros rankose.
„Buvo pateikti kandidatai, yra pasirinkimas, ir būtent prezidentas galėtų priimti sprendimą arba skirti kažkurį pateiktą ambasadorių, arba pasiūlyti savo kandidatą, bet iš tiesų jau eiti prie sprnedimo. Bet kažkodėl to nėra daroma“, – pastebėjo liberalė.
G.Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė savo ruožtu praėjusią savaitę nurodė, kad šios situacijos nereikia dramatizuoti, mat „Lietuvos prezidentas su Lenkijos prezidentu bendrauja be tarpininkų“ – kitaip tariant, su Andrzejumi Duda turi puikius santykius, taip leidžiant suprasti, kad galbūt ambasadorius nėra toks būtinas.
V.Čmilytė-Nielsen vylėsi, kad G.Nausėda vis dėlto laikosi kitokios pozicijos.
„Tikiuosi, kad tai nėra prezidento pozicija, kad užtenka jo gero santykio su prezidentu A.Duda, kas yra tikrai puiku, ir kad ambasadoriaus nereikia“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Visgi dar palaukčiau prezidento papildymo tos pozicijos, nes nesinori tikėti, kad jam užtenka kolegos prezidento, nes tai tikrai nebūtų toliaregiška pozicija“, – pridūrė ji.
Labiausiai V.Čmilytė-Nielsen susidariusią situaciją vertina kaip priešrinkiminę kovą.
„Reikėtų prisiminti, kad laukia prezidento rinkimai, ir jie tam tikromis spalvomis nuspalvina santykius tarp institucijų. Apmaudu, kad tai jau vyksta dabar, pakankamai iš anksto – galima įsivaizduoti, kas laukia pavasarį“, – spėjo ji.
Visgi, Seimo pirmininkė pabrėžė, kad prezidento pareiga yra priimti sprendimą, kad ambasadorius būtų paskirtas.
„Noriu tikėtis, kad šios konkrečios ambasados klausimas nėra tapęs kažkokių asmeninių dalykų įkaitu. Gali būti, kad jis yra tapęs įkaitu, todėl noriu palinkėti, kad kuo greičiau tai išsispręstų, nes tai daro žalą ne tik visai valstybei, bet ir neatneša naudos visoms institucijoms, kurios su tuo susijusios“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen.
Primename, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras. Visgi, kodėl kandidatai šalies vadovui netiko, ministras komentuoti nenorėjo.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad būtent iš Daukanto aikštės rūmų atsakymų dėl kandidatų tinkamumo reikia laukti neįprastai ilgai.
Tuo metu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat pareiškė, kad URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
Visą pokalbį su V.Čmilyte-Nielsen laidoje „24/7“ žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. ir 21:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
