Visgi parlamento vadovė ir toliau laikosi pozicijos, kad pradėtą diskusiją dėl Seimui atskaitingų institucijų tinklo pertvarkymo reikia tęsti.
„Manau, procesas vyksta taip, kaip ir galima buvo numatyti, kad pasipriešinimo bus – visų pirma, iš pačių institucijų, iš pačių tarybų. Bet dabar išgirdus tuos pirmuosius argumentus, atsakymus, manau, kad bus galima tą diskusiją tęsti, kad bus galima koreguoti planą, nes jis dar pateiktas Seimui nebuvo“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai korekcijai etapų tikrai yra dar ne vienas, bet diskusija, mano galva, labai svarbi, jeigu norime realiai – ne tik žodžiais, bet ir veiksmais – didinti ekspertiškumą Seime ir šalia Seimo“, – pridūrė ji.
V. Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad jos inicijuojama pertvarka yra reikalinga dėl to, nes šiuo metu prie Seimo įkurtos tarybos nebūtinai atlieka joms pavestą funkciją.
„Seimui neretai ir gana pagrįstai prikaišiojama, kad teisėkūros kokybė galėtų būti geresnė, kad čia reikia daugiau ekspertiškumo. Teoriškai tarybos tam ir yra steigiamos ir kuriamos, į jas deleguojami savo sričių ekspertai. Tačiau akivaizdu, kad tas procesas stringa ir per daugelį kadencijų šios institucijos išsipučia ir pameta tą pagrindinį veikimo tikslą“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen rudens pabaigoje įregistravo parlamentui atskaitingų ekspertinių patariamųjų institucijų pertvarkos koncepciją, kurią savo nutarimu tvirtins Seimas.
Seimo pirmininkė siūlo išformuoti Lietuvos švietimo tarybą ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Valstybinę lietuvių kalbos ir Valstybinę kultūros paveldo komisijas, Etninės kultūros globos, Nacionalinę sveikatos ir Nacionalinę šeimos tarybas planuojama sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.
Skaičiuojama, kad ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažins bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus valstybės biudžeto asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų.
Visgi ši pertvarka sulaukė tiek Prezidentūros, tiek dalies Seimo narių, tiek ir institucijų kritikos.
Kritikuodama V. Čmilytės-Nielsen iniciatyvą Prezidentūra akcentavo, kad siekis optimizuoti Seimo patariamųjų institucijų tinklą yra panašesnis į visuomenės atstovų balso ir pilietinės galios silpninimą.
Parlamento vadovės siūlymui likviduoti Lietuvos švietimo tarybą taip pat nepritarė ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
