„Tai yra teisinis, ne politinis klausimas. Turint EŽTT sprendimą, vienas iš būdų įgyvendinti būtų įstatymo pakeitimas. Tačiau Seime net pateikimo stadijos įstatymo projektas neįveikė, todėl Teisingumo ministerija įvertino galimas alternatyvas“, – Eltai teigė E. Dobrowolska.
Pasak ministrės, į KT bus kreipiamasi, prašant teismo išaiškinimo, ar dabartinė įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Jei prieštarauja, nuostata būtų laikoma negaliojančia. E. Dobrowolska tikina, kad jei įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, KT bus prašoma įvertinti ir tai, ar ši nuostata turėtų būtų aiškinama kaip ribojanti informaciją apie vienalytes šeimas.
„Po derinimo, gavus institucijų pastabas arba pritarimą bus pateiktas kreipimasis Vyriausybei, kuri spręs dėl paties kreipimosi. Vyriausybei pritarus, bus paduotas prašymas Konstituciniam Teismui. KT bus prašoma įvertinti, kiek ši nuostata atitinka ar neprieštarauja Konstitucijai“, – Eltai teigė E. Dobrowolska.
„KT išsprendęs klausimą dėl tokio nutarimo priimtinumo galėtų pasisakyti ar nuostata įstatymo yra galiojanti ir neprieštarauja Konstitucijai ir jeigu yra neprieštaraujanti, ar turėtų būti aiškinama taip, kaip tai buvo daroma N. Macaitės byloje prieš Lietuvą, kur gavome EŽTT sprendimą“, – pridūrė ji.
Anot jos, pastabas iš institucijų ministerija turėtų gauti dar sausį. Vos jas gavus nutarimo projektas bus teikiamas Vyriausybei.
„Tikimės, kad sausio pabaigoje arba vasarį šis klausimas Vyriausybės posėdyje atsidurtų“, – sakė E. Dobrowolska.
ELTA primena, kad trečiadienį Teisingumo ministerija pranešė inicijuojanti kreipimąsi į KT dėl draudimo nepilnamečiams pasakoti apie LGBT.
Taip ministerija siekia atliepti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Neringos Macaitės knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Vyriausybė pateikė Seimui Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta pastarosios nuostatos atsisakyti. Tačiau parlamentas dar lapkritį po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai. Galiausiai nutarta šią iniciatyvą išvis atmesti.
Tai sukėlė Laisvės partijos atstovų pasipiktinimą. Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo. Kaip atsaką į atmestas pataisas, parlamentaras po posėdžio lauke degino knygas, kuriose pateikiama informacija apie LGBTQ.
Gruodį Lietuvos žmogaus teisių centras ir įvairios nevyriausybinės organizacijos ragino Seimo narius kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šio įstatymo atitikimo Konstitucijai.
Dar iki sprendimo Seime, prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios nuostatos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.
