„Kitais metais turbūt keičiasi keliolika ambasadorių ir tas visas atrankų ir derinimo procesas prasidėjo praėjusių metų rudenį. Tikrai laiko sutarti dėl ambasadoriaus kandidatūros buvo, bet, ką galiu patvirtinti, kad pagrindinė problema yra sulaukti apskritai kažkokios reakcijos iš Prezidentūros“, – ketvirtadienį laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė, komentuodama dėl stringančio ambasadorių paskyrimo subjurusius Prezidentūros ir valdančiųjų santykius.
„Galiu labai tiksliai pasakyti, kad pirmoji kandidatūra (į Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje pareigas – ELTA) buvo pateikta praėjusių metų rudenį. Kuo ji netiko – man iki šiol nėra aišku“, – pažymėjo ji.
Ministrų kabineto vadovė stebėjosi, kodėl atsilaisvinusių ambasadoriaus kaimyninėje Lenkijoje pareigų klausimas tapo „neišsprendžiamu kaltūnu“. I. Šimonytė pastebi, kad daugeliu atvejų URM ir Daukanto aikštei pavykdavo sutarti dėl diplomatinių paskyrimų gana sėkmingai. Todėl ir šiuo atveju, leido suprasti ji, siekiant rasti tinkamą kandidatūrą prezidentas galėtų teikti pasiūlymus, ką matytų atstovybės Varšuvoje vadovo pareigose.
„Kodėl dabar reikėtų viską suvelti į kažkokį neišsprendžiamą kaltūną, kad čia neįmanoma išspręsti? Turbūt 85 proc. iš šimto situacija buvo išspręsta. Nežinau, galbūt Lenkija prezidentui asmeniškai be galo svarbi valstybė, galbūt tai jam asmeniškai labai svarbu. Bet niekas niekada neuždraudė prezidentui įvardyti kandidatūras, kurios bent teoriškai būtų tinkamos“, – kalbėjo dešiniųjų Vyriausybės vadovė.
Ji taip pat sureagavo į G. Nausėdos svarstymus dėl ambasadorių paskyrimo procedūros. I. Šimonytė akcentavo – atrankos ir derinimo procesai ne be reikalo yra nevieši. Taip, jos teigimu, siekiama apsaugoti konkursuose dalyvaujančių asmenų bei pačios valstybės reputaciją.
Politikė pakartojo, kad URM yra padariusi viską, jog ambasadorių skyrimas būtų depolitizuotas.
„Tiesa sakant, aš nežinau, ką kito Vyriausybė daro, negu tai, ką ji sako. Vyksta atranka, vyksta pakankamai iš anksto, gerbiant žmonių poreikį persikelti, rasti vaikams mokyklas, kažkaip susitvarkyti savo buitį. Yra siūlomi kandidatai, kurie laimi atranką. Kodėl prezidentas nepasako savo nuomonės apie tuos kandidatus – nei kad jie tinka, nei kad jie netinka – man labai sunku pasakyti“, – stebėjosi ji.
Svarsto, ar prezidentas gali būti suklaidintas, ar tiesiog meluoja
Premjerė pakomentavo ir G. Nausėdos sprendimą paviešinti dviejų diplomatų, anot prezidento, dalyvavusių atrankoje į ambasadoriaus Varšuvoje – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano – pavardes. Tuomet prezidentas stebėjosi, kodėl šios pavardės jo nepasiekė.
I. Šimonytė patikino, kad neketina aptarinėti jokių diplomatų pavardžių viešai. Be to, ji svarstė, kodėl Daukanto aikštė skleidžia melagingą informaciją.
„Tiesiog yra netiksli informacija. Nežinau, ar prezidentas yra pats suklaidintas, ar jis nėra suklaidintas ir tiesiog sako dalykus, kurie nėra tiesa. Aš nenoriu komentuoti jokių pavardžių – nei tų pavardžių, kurios dalyvavo atrankoje, nei tų, kurios nedalyvavo atrankoje. Mano supratimu, tai vienodai kenkia reputaciškai visais atvejais“, – tepasakė ji.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Ministras savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, leido suprasti jis, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška.
Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
