Peržvelgusi visų aukščiausių šalies vadovų ir kandidatų kalėdinius sveikinimus ji išskyrė didžiausias klaidas, loginius nesusipratimus ir sprendimus, kurie nustebino net ir po daugelio metų šventinių sveikinimų analizavimo.
Ką įžvelgė šalies vadovų kalėdiniuose sveikinimuose?
Dar tik besiruošiančius šventėms ar jau sėdančius prie Kūčių ar Kalėdų stalo tautiečius televizijos ekranuose, naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose pasitiko šalies vadovų linkėjimai, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose. Tradiciškai prezidentas, premjerė ir Seimo pirmininkė parengė vaizdo sveikinimus.
„Gal ir gerai, tokios tradicijos laikomasi metai iš metų. Tiesa, jie šiek tiek nusaldinti, primenantys pageidavimų koncerto vaizdo įrašus, kai kamera fokusuoja eglutės žaisliuką, Seimo laiptus, ir tada jau yra kalbėtojas.
Ko pasigedau visų sveikinimuose? Yra daug daugžodžiavimo, tuščių frazių, bet jas sustabdžius ir išsirašius, matyti, kad yra daug kalbėjimo apie nieką“, – portalui lrytas.lt pasakojo R.Statkuvienė, savo „Patreon“ ir „Contribee“ rėmėjams parengusi sveikinimų apžvalgą.
Prezidento Gitano Nausėdos paskelbtame vaizdo įraše ir jo metu pasakytoje kalboje istorikė užčiuopė ne tik loginių, bet ir istorinių netikslumų.
„Metų virsme grįžtančią saulę ir epochų virsme užgimusį kūdikį“ – skamba gražiai, bet, kai gimė Jėzus, jokio epochų virsmo nebuvo, buvo stabilus Romos imperijos laikotarpis – nei geografinių, nei technologinių atradimų, nei karų nebuvo. Buvo vienas stabiliausių laikotarpių.
Gal prezidentas norėjo pasakyti, kad pats Jėzaus gimimas pradėjo naują epochą? Tada taip ir reikėjo sakyti“, – stebėjosi R.Statkuvienė.
Jai užkliuvo ir dar viena prezidento ištarta frazė, kuri publicistei pasirodė nelogiška.
„Vakaro ramybėje ir tyloje širdimi jaučiame artumą su mūsų tėvais ir seneliais, taip pat su mūsų protėviais.“ Gal ir jaučiame, bet, vadovaujantis logika, atrodo, tarsi jie visi būtų mirę. Vis tiek vienokį artumą jaučiame su protėviais, ir kitokį – su tėvais ir seneliais“, – pastebėjo pašnekovė.
Ekspertė tiek prezidento, tiek ir kitų šalies vadovų kalbose pasigedo santykio su tauta, asmeninio ryšio pademonstravimo, dėmesio pačiai šventei.
„Premjerė sako: „Kad ir kiek būtų rūpesčių, išbandymų, nuoskaudų – pro nusivylimo debesis prasiskverbia Kelrodės žvaigždės šviesa, suteikianti jėgų ir vedanti pirmyn.“ Tokią frazę galėtų pasakyti bet kas, ji nėra charakteringa valstybės vadovams, ji nieko neatskleidžia.
Dar vienas jos palinkėjimas – „saugios ramybės“. Sviestas sviestuotas. Ramybė savaime yra saugumas“, – pabrėžė R.Statkuvienė.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sveikinimas iš vaizdinės pusės atitiko visus standartus, tačiau jo turinys taip pat turėjo trūkumų.
„Pačiame sveikinime labai daug liepiamosios nuosakos. Nustebau. Saugokime, neapsimeskime, kad neišgirdome prašymų padėti, susilaikykime nuo piktesnio žodžio, nepraleiskime progos pasidžiaugti vieni kitų laimėjimais... Toks didaktinis kalbėjimas keistas, net bažnyčiose sakydami pamokslus kunigai taip nebekalba.
Toks kalbėjimas yra migdantis ir atsietas nuo auditorijos“, – įsitikinusi publicistė.
Beje, V.Čmilytė-Nielsen iš viso nusifilmavo keturiuose vaizdo įrašuose, kuriuose sveikino švenčių proga – kituose trijuose į žmones ji kreipėsi lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbomis.
„Tai yra būdinga federacinių valstybių, tokių, kaip Belgija, vadovams, kur yra dvi ar daugiau lygiavertės kalbos. Valstybinių švenčių metu sveikinimo kalbos tuomet sakomos skirtingomis kalbomis. Lietuvoje vis dėlto yra viena valstybinė kalba ir nei rusų, nei lenkų kalbos nėra lygiavertės.
Toks kalbėjimas suponuoja, kad tie piliečiai yra nepajėgūs išmokti lietuvių kalbos, reikia jiems išversti. Keistas sprendimas“, – svarstė R.Statkuvienė.
Beje, I.Šimonytė į žmones kreipėsi trimis kalbomis – lietuvių, lenkų ir ukrainiečių.
Kaip pasirodė kandidatai į prezidentus?
Ji atkreipė dėmesį ir į kandidatų į prezidentus kalėdinius sveikinimus. Vieninteliai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Aurelijus Veryga bei advokatas Ignas Vėgėlė, kaip ir šalies vadovai, savo kalbą tarė vaizdo įrašo pagalba, likusieji pasitenkino savo nuotraukomis.
Tai, kad I.Vėgėlė įrašė vaizdo sveikinimą, pasak publicistės, rodo, jog jis ambicingai žiūri į savo galimybes laimėti prezidento rinkimus, jau pozicionuoja save kaip valstybės vadovą.
„I.Vėgėlės kalbėjimas buvo ne toks tvirtas, kaip valstybės vadovų, bet reikia turėti omeny, kad yra ir sufleris, ir lempos – tai kandidatams yra iššūkis, bet tai yra įgūdis, kuris yra įgyjamas“, – akcentavo R.Statkuvienė.
Tiesa, klaidų neišvengė ir jis.
„Kaip ir valstybės vadovai, I.Vėgėlė pasakė daug sakinių, kuriuos aš pavadinčiau barokiniais – daug žodžių ir mažai prasmės. „Žmonių skausme tebeskęsta karai“ – aš suprantu, kad karai sukelia žmonėms skausmą, gali skęsti šalis kare, bet žmonių skausme? Pirma buvo žmonių skausmas, tada atėjo karas ir juos paskandino? Tai yra nesusižiūrėjimas.
O didžiausias minusas yra frazė: „Pažinome tikrus ir tariamus draugus, ir priešus, ir tuos, kurie klampina intrigose, meluose ir veidmainystėje visą šalį.“ Tai yra kalėdinio sveikinimo tabu.
Koks bebūtų susipriešinimas, tai yra laikas, kai mes paliekame politinius niuansus. Bus daug progų debatams, ir tada jau galima kandžiotis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Istorikė taip pat nesuprato, kodėl kelių minučių vaizdiniame sveikinime I.Vėgėlė pasirinko cituoti būtent Onorė de Balzaką.
„Kuo jis susijęs su šių metų aktualijomis? Nesupratau, kodėl pasirinktas būtent jis. Visi sveikinimai yra labai didelė simbolika. Kiekvienas žodis, gestas, išraiška siunčia tam tikrą žinią“, – aiškino R.Statkuvienė.
Tuo tarpu trumputį A.Verygos vaizdo įrašą su kalėdiniu sveikinimu ekspertė apibūdino kaip mažiausiai pretenzingą ir be barokinių frazių – esą jis buvo paprastas ir aiškus.
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas sveikinimo nusprendė neįrašinėti, į feisbuką jis įsikėlė nuotrauką, kurioje su šunimi sėdi prie kalėdinės eglutės. Ekspertė pastebėjo, kad savo įraše žmones jis sveikina ne su Kūčiomis ar Kalėdomis, o tiesiog su šventėmis.
„Jo sveikinimas yra toks, kad jis galėtų būti skirtas bet kokiai progai – Liepos 6-ajai, Kovo 11-ajai, Joninėms... Jame nėra nieko kalėdiško. Galima suprasti, ne visi žmonės yra religingi, bet tokiu atveju geriausia išvis nesveikinti ta proga, jeigu jos nepriimi“, – nurodė ji.
Regionų partijos kandidatas Mantas Varaška pasidalijo ne sveikinimu, o „išmėgintu liežuvio receptuku“, o Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas įsikėlė nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip jis su sūnumi siunčia laiškus Kalėdų seneliui.
„Šitie žmonės net nesipozicionavo kaip kandidatai“, – pažymėjo R.Statkuvienė.
Jau daugelį metų svarbiausių šalies politikų kalėdinius sveikinimus peržiūrinti publicistė sako, kad vieno sėkmės recepto nėra, tačiau kaip teigiamą pavyzdį jį įvardijo kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus ir šiemet Anapilin iškeliavusios ponios Almos Adamkienės sveikinimo kalbas.
„Ponia Alma nusirankioja nuo suknelės kelis pūkelius, priartėja kamera ir jie jau kalba. Dabar atsirado daugiau teatrališkumo. Sveikinimai tampa mini filmukais. Vizualiai gal ir gražu, bet atsiranda tuščios frazės, kuriose nėra esmės“, – kalbėjo R.Statkuvienė.
„Žmogus turėtų pajusti, kad kalba man, kalba apie mane. Kalba ne šiaip mano draugas, pažįstamas, bet žmogus-lyderis. Reikia įvertinti laiką, kur mes esame, ir kur mes einame. Reikia asmeninio santykio su žmogumi“, – patarimais dalijosi ji.
Beje, publicistė pastebėjo, kad, pavyzdžiui, G.Nausėda ir I.Šimonytė sveikino su „šventomis Kalėdomis“, V.Čmilytė-Nielsen – tiesiog „su Kalėdomis“, o D.Žalimas – paprasčiausiai „su šventėmis“.
