„Jeigu brigados įkurdinimas daromas tinkamai, gali ir mūsų valstybė iš to išlošti, kadangi viskas, kas čia bus vykdoma – statoma ir plečiama infrastruktūra, kuriamos darbo vietos – tai grįš į Lietuvos kišenes, per surenkamus mokesčius. O modeliai yra įvairiausi, bet svarbu, kad tai būtų padaryta greitai“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
„Visa tai – vienkartinės investicijos į infrastruktūrą. Tai pasistatys kas turi būti ir tai nebereikalaus išlaidų“, – paminėjo jis.
Visgi politikas pabrėžė, kad nors du kariniai poligonai ir trys kariniai miesteliai yra beveik paruošti vokiečių kariams, jis nemato postūmio ties civiline infrastruktūra reikalinga jų šeimoms.
„Kalbant apie karinę infrastruktūrą, ši Vyriausybė baiginėja projektus – karinius miestelius, poligonų įrengimus. Bet kalbant apie civilinę infrastruktūra, kol kas yra olimpinė ramybė ir nesimato absoliučiai jokio proveržio. Bet jeigu yra gyvybiškai svarbus tikslas, kad Lietuvoje atsirastų 5 tūkst. kariškių su savo šeimos nariai, tai reikia sukurti kur tiems žmonėms gyventi, mokytis, valgyti, leisti vaikus į mokyklas ir darželius“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.
Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.
Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.
