Lapkričio pabaigoje bendrovė „Baltijos tyrimai“ surengė tradicinę apklausą, kurioje buvo teiraujamasi gyventojų nuomonės apie svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius, taip pat prašoma įvardyti labiausiai per metus pasižymėjusius žmones.
Atrodo, kad šįkart didelių staigmenų atsakymuose nebuvo, ypač vertinant pasaulio įvykius.
Dėmesys – karams
Daugumos Lietuvos gyventojų įsitikinimu, 2023-iųjų svarbiausias įvykis pasaulyje yra „Hamas“ grupuotės teroristinis išpuolis spalio 7-ąją ir po to Izraelio vykdomas karinis atsakas. Tai nurodė net 60 proc. apklaustųjų.
Lietuviams didelį nerimą kelia ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Maždaug pusė šalies gyventojų įvardijo, kad tai svarbiausias šių metų įvykis.
Trečioje vietoje – jau šviesios spalvos. Nuolatinį susidomėjimą Jungtine Karalyste reiškiantys Lietuvos gyventojai vienu svarbiausių pasaulio įvykių nurodė karaliaus Karolio III karūnavimo ceremoniją Londone.
Bet šeštadalis apklaustųjų neatsakė į klausimą apie svarbiausią 2023 metų įvykį pasaulyje.
Titulą išsaugojo
Regis, kitaip ir negalėjo būti: 2023 pasaulio metų žmogus, Lietuvos gyventojų nuomone, yra Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – jo pavardę nurodė trečdalis apklaustųjų.
Tiesa, nuo Rusijos agresijos besiginančios valstybės vėliavnešio reitingas kiek sumenko. Pernai irgi populiariausiu išrinktas V.Zelenskis buvo surinkęs 41,4 proc. apklausos dalyvių balsų. Beje, pernai Ukrainos karo įtaka Lietuvai buvo nurodytas kaip vienas svarbiausių mūsų šalies įvykių, taip manė 15 proc. apklaustųjų, o šiemetis apklausos rezultatas – jau tik 4,7 procento.
Renkant 2023-iųjų pasaulio žmogų antroje vietoje buvo nurodytas JAV prezidentas Joe Bidenas, o trečioje – popiežius Pranciškus. Pernai Katalikų bažnyčios galva šiame sąraše buvo tik septintas.
Lietuvių nuomone, tarp svarbiausių pasaulio žmonių turi būti ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jam atiteko penktoji vieta.
Renkant Pasaulio metų žmogų iš viso buvo paminėtos 47 (2022 metais – 39) įvairių sričių garsių žmonių pavardės.
Per pastaruosius 23 metus, kai „Baltijos tyrimų“ kompanija pateikia tokį klausimą, net 20 kartų Pasaulio metų žmogumi buvo renkami JAV prezidentai (devynis kartus – B.Obama), po vieną kartą šis titulas skirtas V.Putinui (2007 metais) ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel (2021 metais).
Dešimtuke – ir naujokai
Nebuvo staigmenų renkant ir populiariausią Lietuvos visuomenės veikėją.
18 proc. apklaustų 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų atsakydami į klausimą, kas, jų nuomone, yra vertas būti išrinktas Lietuvos 2023 metų žmogumi, nurodė prezidentą Gitaną Nausėdą. Šį titulą jis pelnė jau penktus metus iš eilės. Kiek dažniau G.Nausėdą minėjo vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai, gaunantys mažiausias (iki 1000 eurų) šeimos pajamas per mėnesį.
Antrąją ir trečiąją vietas, kaip praėjusiais metais, užėmė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir pasaulio čempionate pergales skynusi plaukikė Rūta Meilutytė.
Beje, į populiariausių šalies žmonių penketuką V.Adamkus išrinktas jau 28-ąjį kartą. Sunku įsivaizduoti, kad gali atsirasti veikėjas, kuris pagerintų šį rekordą.
Užtat į ketvirtąją populiariausiųjų sąrašo vietą užkopė naujokas – šiemet Atlanto vandenyną irkline valtimi perplaukęs keliautojas Aurimas Valujavičius. Į dešimtuką šįkart taip pat pateko prezidento posto užsimojęs siekti teisininkas Ignas Vėgėlė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Socialdemokratų partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.
O kai kurių veikėjų pozicijos, palyginti su praėjusiais metais, suprastėjo. Antai premjerė Ingrida Šimonytė iš ketvirtosios vietos nusirito į 8-ąją, o Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Seimo narys Saulius Skvernelis – iš šeštosios į 13-ąją. Bet dešimtuke liko antisemitiniais pareiškimais šįmet pagarsėjęs, tačiau savo gerbėjų neišbarstęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
Per visus 31 metus, kai „Baltijos tyrimai“ rengia tokias apklausas, šalies gyventojai Metų žmogumi išrenka tiktai aukščiausius valstybės pareigūnus – Dalia Grybauskaitė tokį titulą yra pelniusi dešimt kartų, V.Adamkus – septynis, Algirdas Brazauskas – šešis, Rolandas Paksas – du, o Vytautas Landsbergis – vieną kartą.
Apklausos dalyviai šiemet iš viso išvardijo 82 (pernai 95) asmenis, kurie verti atsidurti populiariausiųjų sąraše. Buvo paminėti 43 politikai (pernai 55), 12 (pernai 22) laidų vedėjų, žurnalistų, aktorių, režisierių, dainininkų, 13 (pernai 12) sportininkų, trenerių, 14 (pernai 11) medikų, mokslininkų, verslininkų, dvasininkų, rašytojų. Tačiau trys iš dešimties apklaustųjų nenurodė, kas galėtų būti įvardytas Metų žmogumi.
Spalvingas sąrašas
Nors penktadalis apklausos dalyvių negalėjo prisiminti svarbiausio šių metų įvykio Lietuvoje ar nenorėjo to pasakyti, atsakymai į šį klausimą – labai įvairūs.
Apklausos dalyviai tikriausiai neapsiriko teigdami, kad svarbiausias įvykis – NATO viršūnių susitikimas Vilniuje liepos 11 ir 12 d., į kurį buvo atvykęs ir JAV prezidentas J.Bidenas. Tai nurodė 51 proc. respondentų.
Bet lietuviams, pasirodo, rūpi ne tik geopolitiniai reikalai. Antru įvykiu pagal svarbą apklaustieji įvardijo kovo mėnesį vykusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
Neliko be dėmesio ir keliautojas A.Valujavičius, kurio žygis per Atlantą irkline valtimi atsidūrė trečioje svarbiausių įvykių rikiuotės vietoje.
Apklausos dalyviams įsiminė ir mokytojų streikas, ir valdančiosios daugumos nepavykusi mokesčių reforma, ir Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus renginiai, ir čekiukų skandalas savivaldybėse, ir Almos Adamkienės laidotuvės.
Jeigu ši apklausa būtų surengta kiek vėliau, ko gero, aukštesnėje vietoje būtų atsidūręs Apeliacinio teismo apkaltinamasis nuosprendis vadinamojoje „MG Baltic“ byloje, taip pat apkaltos Seime. (LR)
Skelbiant šiuos duomenis būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“.
Ankstesni svarbiausi įvykiai Lietuvoje
1993 m. – lito įvedimas
1994 m. – žurnalisto V.Lingio žudikų teismas
1995 m. – sprogimas „Lietuvos ryto” redakcijoje
1996 m. – Seimo rinkimai
1997 m. – Lietuvos prezidento rinkimai
1998 m. – Lietuvos prezidento rinkimų antrasis turas. Prezidento inauguracija
1999 m. – „Mažeikių naftos” pardavimas. „Williams” atėjimas į Lietuvą
2000 m. – Seimo rinkimai
2001 m. – A.Brazausko Vyriausybės suformavimas
2002 m. – JAV prezidento G.W.Busho vizitas į Lietuvą
2003 m. – prezidento R.Pakso apkalta
2004 m. – Lietuva tapo ES nare
2005 m. – K.Brazauskienės ir A.Brazausko skandalas dėl „Draugystės” viešbučio privatizavimo
2006 m. – karalienės Elžbietos II vizitas į Lietuvą
2007 m. – didelė infliacija, kainų didėjimas
2008 m. – rinkimai į Seimą
2009 m. – Lietuvos prezidento rinkimai, prezidentės D.Grybauskaitės inauguracija
2010 m. – mirė prezidentas A.Brazauskas
2011 m. – Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje
2012 m. – Seimo rinkimai
2013 m. – Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai ir viršūnių susitikimas Vilniuje
2014 m. – Lietuvos prezidento rinkimai (rinkimus laimėjo D.Grybauskaitė)
2015 m. – Lietuva įsivedė eurą
2016 m. – Seimo rinkimai, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė
2017 m. – Voketijoje rastas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba
2018 m. – popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje (rugsėjo 22, 23 d.)
2019 m. – Lietuvos prezidento rinkimai
2020 m. – Lietuvos Seimo rinkimai
2021 m. – migrantų krizė prie Baltarusijos sienos
2022 m. - kainų šuolis, infliacija – viena didžiausių ES
Ankstesni svarbiausi įvykiai pasaulyje
1993 m. – Rusijos prezidento ir parlamento konfliktas
1994 m. – kelto „Estonia” katastrofa
1995 m. – karas Čečėnijoje
1996 m. – karo Čečėnijoje pabaiga
1997 m. – princesės Dianos mirtis
1998 m. – politinė ir ekonominė krizė Rusijoje
1999 m. – karas Čečėnijoje
2000 m. – prezidento rinkimai JAV
2001 m. – teroro aktai Niujorke rugsėjo 11 d.
2002 m. – įkaitų užgrobimas Maskvoje
2003 m. – karas Irake
2004 m. – karo Irake pabaiga
2005 m. – popiežiaus Jono Pauliaus II mirtis
2006 m. – tebesitęsiantys teroro aktai Irake
2007 m. – tebesitęsiantys teroro aktai Irake
2008 m. – JAV prezidento rinkimai. Juos laimėjo B.Obama
2009 m. – pasaulinė ekonominė krizė
2010 m. – Lenkijos prezidento L.Kaczynskio ir su juo skridusios delegacijos žūtis sudužus lėktuvui
2011 m. – žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje, avarija Fukušimos atominėje elektrinėje
2012 m. – prezidento rinkimai JAV
2013 m. – Rygoje sugriuvo prekybos centras „Maxima“ (žuvo 54 žmonės)
2014 m. – Rusijos agresija prieš Ukrainą
2015 m. – teroro aktai Prancūzijoje lapkričio mėnesį
2016 m. – JAV prezidento rinkimai – nugalėjo D.Trumpas
2017 m. – teroristiniai išpuoliai Europoje (Barselonoje, Londone ir kitur)
2018 m. – „Brexit“ – Didžiosios Britanijos veiksmai dėl pasitraukimo iš ES ir kilusi įtampa dėl susitarimo patvirtinimo
2019 m. - „Brexit“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procesas
2020 m. - koronaviruso pandemija pasaulyje
2021 m. - toliau tęsėsi koronaviruso pandemija pasaulyje
2022 m. - karas Ukrainoje – vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą
