Apie svarstomus karo Ukrainoje scenarijus jau 2024-aisiais, Jungtinių Amerikos Valstijų paramą bei poziciją ir galimus netikėtus posūkius ekspertas šią savaitę kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Žiemą mūšiai tikrai nesustos
Kalbėdamas apie šią savaitę rusų į Ukrainą paleistą raketų lietų, A.Medalinskas prisipažino, kad toks žingsnis jo visgi per daug nenustebino.
„Ne, nenustebino. To buvo laukiama, nes iki tol pastarąjį mėnesį rusai atakavo dronais, „šachedais“, ir tie „šachedai“ yra patobulinti, kai kurie gal jau iš tikrųjų pagaminti Rusijoje, dėl to jie skrenda daug toliau.
Ir, pavyzdžiui, šiandien ryte tais dronais buvo atakuotas ir Lvivas, taigi dronų praskridimo nuotolis taip pat pasikeitė“, – dar penktadienį „Žinių radijui“ sakė A.Medalinskas.
Į Ukrainą nuolat vykstantis politologas priminė, jog analogiškas scenarijus panašiu metu buvo stebimas ir pernai.
„Raketų lietus, kuris praėjusiais metais, gruodžio 31-ąją, irgi buvo, signalizuoja tą raketų apšaudymo pradžią, ką, manau, Rusija darys šią žiemą – sausį, vasarį. Ir tik atkreipkime dėmesį, kad raketos daugiausia yra leidžiamos iš lėktuvų – iš pradžių jos buvo leidžiamos iš strateginių bombonešių, bet praktiškai neleidžiamos iš laivų.
Ir čia yra bene vienintelė gera žinia, kai mes žiūrime į bendrai strateginį paveikslą Ukrainoje šiuo metu, nes Ukraina jūrų dronų pagalba iš principo sunaikino 20 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno, ir privertė trauktis iš Sevastopolio (...). Ne mažiau svarbu – Rusija neturi galimybės pasikrauti sparnuotųjų raketų į laivus, nes tas galimybes jie turėjo Sevastopolyje.
Štai dėl ko mes dabar nematome iš Juodosios jūros, iš laivų atakuojant sparnuotosiomis raketoms, o matome daugiausia naudojant aviaciją, ir manau, tai bus, deja, ir ateityje“, – spėjo A.Medalinskas.
Ukrainos kariams atakuojant ir Krymą, ekspertas atkreipė dėmesį, kad tai gali būti ir Ukrainos tikslas, ir kartu suvokimas, kad būtent čia ukrainiečiai gali parodyti tam tikrus rezultatus.
„Ir tie rezultatai yra svarbūs ne tik karine-strategine prasme, bet net ir psichologine prasme Ukrainos žmonėms. Po Naujųjų metų vėl važiuosiu į Ukrainą, tas nuotaikas pajausiu, bet ką galima jausti dabar per atstumą, tai nuotaikos yra ne pačios geriausios – matosi, kas darosi pasaulyje aplink Ukrainą, matant tą Rusijos euforiją vis labiau kylančią“, – dalijosi pašnekovas.
Pasak A.Medalinsko, naivu tikėtis, kad žiemą karo veiksmai aprims, o stebėsime tik mažus pozicinius mūšius – laukia labai dideli mūšiai, o Ukrainą Rusija spaus ir toliau, įsitikinęs jis.
Kai kurie ekspertai taip pat linkę manyti, kad Rusijos vadovui V.Putinui prieš perrinkimą reikės tam tikros pauzės, o karo eskalacijos ar naujos mobilizacijos bangos būtų galima tikėtis jau tik po rinkimų Rusijoje, nes dabar esą nėra naudinga „įjautrinti visuomenę“. Tačiau A.Medalinskas laikosi kitokios pozicijos.
„2021 metų gruodžio mėnesį buvau tas ekspertas, kuris truputį prieštaraudavo tai nuomonei, kurią sakė dauguma ekspertų, kad jokio karo nebus. Aš sakiau, kad karas bus ir kad gali būti labai didelis karas.
Šiuo atveju tikrai prieštaraučiau. Manyčiau, kad kaip tik iki rinkimų V.Putinas yra davęs komandą pasiekti kuo didesnių rezultatų mūšio lauke“, – svarstė politologas.
Pasak jo, nedidelė pauzė gali būti nebent per stačiatikių Kalėdas ar kitus įvykius, tačiau ilgos Rusijos stagnacijos karo lauke tikrai neverta tikėtis.
„Tai tikrai ne mėnesių pauzė prieš rinkimus. Kaip tik sakyčiau, kad, matant visą Vakarų sąmyšį Vašingtone ir kitur, Rusijoje kaip tik masyviai aiškinama ir kyla euforija, kad dabar Rusija galbūt sutiktų deryboms, kad Odesa, Mykolajivas, Chersonas aiškiai rusų miestai, visa ši retorika lydės rinkimų kampaniją.
Nemanau, kad ta kampanija bus, bet ta retorika judės“, – aiškino A.Medalinskas.
Ar galima laukti posūkio JAV?
Kalbėdamas apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) poziciją ir šiuo metu daug diskusijų keliančią jų Ukrainai teikiamą paramą, politologas užsiminė, kad šitoje srityje posūkių dar gali nutikti.
„Parama gali atšilti, bet pasakysiu tokią nuomonę, kurią laikau kaip visiškai realią – parama Ukrainai iš respublikonų gali atšilti iš labai netikėto kampo. Kas respublikonams svarbu – jiems svarbu pamurkdyti demokratus, parodyti, kad jūs nieko negalite.
Bet atkreipkime dėmesį, kad už tą J.Bideno labai garsų pasiūlymą – 106 milijardus – kuris, mano manymu, buvo absoliučiai nerealus, žvelgiant į Amerikos situaciją, ir kuris buvo labiau rinkiminės kampanijos veiksmas, pažiūrėkime – už tą pasiūlymą praktiškai nebalsavo net ir tie respublikonai, kurie labai aktyviai remia Ukrainą.
Kodėl? Jie suvokė, kad tai yra rinkiminės kampanijos elementas, tai šia prasme mes turėtume matyti rinkiminės kampanijos elementus iš abiejų pusių“, – dėstė A.Medalinskas.
MRU politologo teigimu, tikėtis labai racionalaus dialogo Vašingtone dabar yra gana sudėtinga, turint omenyje ir tai, kad respublikonai ketina JAV vadovui inicijuoti apkaltą.
„Bet aš manau, kad patys respublikonai supranta, jog jie gali, jeigu pasistengtų, paimti dalį demokratų elektorato, kuris pasisako už Ukrainą, bet kuris laiko, kad J.Bideno administracija buvo pernelyg, švelniai tariant, atsargi, o kaip respublikonai vertintų, silpna, kuri praranda lyderystę pasaulyje.
Šia prasme aš neatmetu varianto, kad respublikonai gali išeiti su iniciatyva atmetę demokratų, pasinaudoję savo perviršiu, ir suvokiant, kad demokratų tarpe yra žmonių, kurie irgi žiūri įvairiai į demokratų iniciatyvas, kad jie gali palaikyti šitą iniciatyvą, žvelgdami į Ukrainos interesus“, – spėjo pašnekovas.
Trys didžiausi iššūkiai
Pasak A.Medalinsko, keli artėjantys mėnesiai Ukrainai bus ypač sunkūs, tad šis laikotarpis bus įtemptas visomis prasmėmis. Specialisto teigimu, skirtingai nuo sunkumų, kurie Ukrainai kilo lemtingą vasario 24-ąją, dabar jai kilo „trys milžiniški iššūkiai“.
„Pirmas dalykas – Ukrainos kariuomenės kontingentas ir jos profesionalumas. Daug profesionalų jau žuvo šitame kare – vadinasi, reikia daryti mobilizaciją, tuos 500 tūkstančių, ir panašiai. Kaip mobilizuoti, parengti, kaip juos apmokyti ir nesukelti sumaišties valstybės viduje, kuri irgi gali būti dėl mobilizacijos. Šitas vienas klausimas yra“, – dėstė jis.
Antras dalykas, anot A.Medalinsko – ginkluotės problema.
„Mes visi matome problemą su ginkluotės tiekimu, ir aš jį mačiau ir įvardinau taip pat prieš tą vadinamą kontrpuolimą vasaros, nes tikrai Vakarai nepateikė visos reikiamos ginkluotės ir neturėjo tikėtis tų rezultatų, apie kuriuos kalbėjo gynybos ekspertai ir politikai“, – vardijo specialistas.
Pasak A.Medalinsko, be viso ginkluotės ir sąmyšio Vakaruose klausimo atsiranda dar viena problema, kuri dabar ukrainiečiams yra bene aktualiausia – finansavimas.
„Valstybė yra daužoma, visas ekonominis potencialas yra daužomas, daužoma energetika. Pradeda trūkti lėšų ne tik administracijos veiklai, bet ir kariuomenės ir visų jėgų struktūrų finansavimui. Ir čia yra dar viena labai didžiulė problema, nes patriotizmas yra patriotizmas, bet žmonėms ir gyventi už kažką reikia. (...)
Dabar Tarptautinis valiutos fondas aiškiai pasakė, kad mes galime remti valstybės poreikius – aišku, Ukraina vėlgi turi kažką padaryti karo metu, kas yra neįtikėtina (...) bet karinės sferos mes nefinansuojame.
Štai dėl ko D.Šmigalis kreipėsi į įtakingiausius Vakarų šalių vadovus, nes palaukite – mes turime gauti finansavimą ir laikyti nebe tik ginkluotės klausimą, bet apskritai valstybės struktūros finansavimą, nes jokia valstybė tokio karo negalėtų atlikti.
Aišku, rusai tada šaipysis, kad Ukraina yra vos ne valdoma tų pinigų, kurie ateina iš Vakarų, bet taip – tiek dienų jau vyksta karas“, – kalbėjo politologas.
Paprašytas pateikti kitų metų prognozę mūšio lauke, A.Medalinskas svarstė, kad viskas priklausys nuo vieno svarbaus momento, apie kurį esą nepraneša nei Vakarai, nei rusai, nei pati Ukraina.
„Ar Ukraina spėjo pastatyti tokius įtvirtinimus, kokius rusai pastatė į pietus nuo Zaporižės, kol vyko mūšiai prie Avdijivko, netoli Limano, netoli Kupjansko – per visą šitą liniją.
Užminavimą, manau, tikrai padarė, bet aš kalbu ir apie kitus įtvirtinimus – kitaip atsiranda įvairiuose taškuose ta vadinamoji operacinė plačioji erdvė. Tai yra pakankamai atviri keliai, laukai, visiškai atvira erdvė, jokių kalnelių, statybos – tai čia yra vienas labai svarbus klausimas“, – aiškino jis.
Tiesa, politologas ragino nepamiršti ir dar vieno potencialaus konflikto, galinčio sumaišyti visas kortas – šįkart dėl Taivano.
„Yra antras klausimas, kurio mes Lietuvoje nekeliame – tai yra sausio mėnuo ir tai yra nebe Ukraina, o Taivanas. Klausimas, ką galvoja Kinijos vadovas, žvelgdamas į tokią Vakarų ir, visų pirma, Amerikos poziciją.
Ar jis galvoja, kad Vakarai yra pakankamai stiprūs, o Kinijos lyderis šiandien yra maždaug panašiuose svarstymuose, kaip V.Putinas 2022 metų vasario 24 dieną, o gal dar anksčiau, ta prasme – jeigu Taivane jam kažkas nepatinka po rinkimų – o jie sausio mėnesį – atakuoti ar ne.
Nes jeigu ten užverda dalykai, čia jau yra ne „Hamas“ su Izraeliu – tada atsiveria visai kiti geopolitiniai dalykai ir Ukrainoje, ir bendrai Europoje, kalbant apie Europos saugumą“, – sakė A.Medalinskas.
