Politikai teigia, kad atnaujintame dokumente turėtų atsirasti įsipareigojimas dėl Vokietijos brigados priėmimo, divizijos steigimo, privalomo šaukimo į karinę tarnybą pokyčių, taip pat sutarimas dėl tvaraus gynybos finansavimo.
Nors parlamentarai pripažįsta, kad rinkiminio laikotarpio metu sutarti dėl dokumento atnaujinimo gali ir nepavykti, tačiau, pasak jų, šių diskusijų atidėlioti nebegalima.
Kai kurie opozicijos atstovai svarsto, kad lyderystės dėl šio susitarimo atnaujinimo turėtų imtis prezidentas Gitanas Nausėda.
E. Gentvilas diskusijas dėl susitarimo atnaujinimo ragina pradėti jau dabar
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją regione yra būtina kuo skubiau pradėti diskusijas dėl nacionalinio gynybos susitarimo atnaujinimo.
„Besikeičianti situacija kelia naujus iššūkius ir todėl nereikia prisirišti prie kažkokio termino – yra poreikis, reikia peržiūrėti. Tai aš esu už tai, kad vyktų susitarimo peržiūra“, – Eltai sakė E.Gentvilas, pridurdamas, kad galimybę atnaujinti susitarimą jau aptarė su premjere, Seimo pirmininke bei užsienio reikalų ministru.
Politiko nuomone, atnaujintame dokumente turėtų būti įrašytas sutarimas dėl privalomo šaukimo pokyčių, patikslinti užsibrėžti tikslai dėl karinės infrastruktūros plėtros, taip pat apsibrėžtas tvarus, ilgalaikis finansavimas krašto apsaugai.
E.Gentvilas pripažįsta, kad prasidėjęs rinkiminis laikotarpis gali apsunkinti susitarimo paieškas. Visgi, politikas įsitikinęs, kad atidėlioti diskusijų dėl dokumento atnaujinimo – negalima.
„Sutinku su tais nuogąstavimais, kad gal ir per daug optimistiškai skambėtų, kad pavyktų iki Seimo rinkimų susitarti, bet pradėti reikia dabar, kad kuo greičiau po rinkimų užbaigtume“, – sakė parlamentaras.
V. Mitalas: artėjant rinkimams, padidės rizika nesutarti
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas taip pat mano, kad reaguojant į besikeičiantį grėsmių vertinimą galima svarstyti apie susitarimo atnaujinimą. Visgi, pasak jo, reikia įsivertinti riziką, kad prasidėjus rinkiminiam sezonui, dėl šio dokumento atnaujinimo gali ir nepavykti susitarti.
„Papildymams vietos visada galima rasti, bet diskutuojant apie tai padidės rizika nesutarti. Ir Vyriausybėje matomi pasišpilkavimai krašto apsaugos ministro atžvilgiu bei Seime kylantys pasišpilkavimai gali kažkaip nepatogiai išlįsti į viešumą“, – sakė V.Mitalas.
„Rinkimų metai niekada nėra palankūs tokio plataus politinio spektro diskusijoms turėti“, – taip pat pažymėjo jis.
NSGK pirmininkas: reikia imti ir daryti, o ne tik rašyti susitarimus
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat sutinka, kad galima pradėti svarstyti apie gynybos susitarimo atnaujinimą. Visgi, pasak jo, svarbiausia, kad šis dokumentas realiai paspartintų krašto apsaugos sistemos stiprinimo procesą.
„Jeigu to susitarimo atnaujinimas paspartintų vieną ar kitą procesą gynybos politikoje, tai aš visą laiką už. Visą laiką ieškokime tų esminių mechanizmų, kuriuos įgalinus galėtume stipresni ir saugesni“, – Eltai teigė L.Kasčiūnas.
Pasak politiko, nacionalinį gynybos susitarimą būtų galima atnaujinti, jį papildant įsipareigojimais dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje bei divizijos steigimo. Taip pat, pasak jo, būtų prasminga siekti, jog dokumente atsirastų sutarimas įvesti gynybos mokestį.
„Bet reikia imti ir daryti, o ne tik rašyti susitarimus“, – akcentavo parlamentaras.
Poreikį atnaujinti susitarimą mato ir opozicija
Nacionalinio gynybos susitarimo atnaujinimo idėją palaiko ir opozicija. Visgi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė mano, kad šį žingsni inicijuoti turėtų prezidentas Gitanas Nausėda.
„Manau, kad prezidentas yra pajėgus sukviesti mus pasikalbėti apie tai, ar reikia, ar nereikia atnaujinti nacionalinį gynybos susitarimą“, – Eltai sakė R.Budbergytė, pažymėdama, kad šį dokumentą atnaujinti yra būtina.
Nors politikė pripažįsta, kad rinkiminis laikotarpis nėra idealiausias laikas tokioms diskusijoms, visgi, pasak jos, galimybės laukti iki kitos kadencijos – nebėra.
„Man atrodo, mums reikia visiems pagalvoti, ar šiuo metu yra svarbiau rinkimai, ar svarbiau mūsų šalies ir žmonių saugumas. Nes saugumas, mano supratimu, yra prioritetinis dalykas. Mes negalime laukti, mes turime pradėti apie tai kalbėti jau dabar“, – akcentavo politikė.
Jai antrino ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Nors jo vadovaujama politinė jėga buvo priėmusi sprendimą trauktis iš susitarimo dėl gynybos, visgi Viešojo saugumo tarnybos (VST) klausimui įstrigus Seime, demokratai pasiryžę grįžti prie diskusijų dėl gynybos susitarimo atnaujinimo.
„Reikėtų bent jau susėsti deryboms. Apsitarti, koks kieno matymas ir kur mes galime sutarti, o kur mes tikrai nesutarsime. Tai aš manau, kad reikia bent pradėti kalbėtis, nes tas pokalbis ir diskusijos gali užtrukti“, – Eltai sakė S.Skvernelis.
Visgi politikas taip pat pripažįsta, kad diskusijoms dėl gynybos susitarimo atnaujinimo gali trukdyti netrukus įsibėgėsianti partijų rinkiminė kampanija.
ELTA primena, pernai liepos 15 d. parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos.
Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m. LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę.
Visgi Seimui šį rudenį pradėjus svarstyti VST pertvarką apie pasitraukimą iš susitarimo pranešė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
