„Iki šiol Lietuvos partijos demonstruodavo tą norą susitari gynybos klausimais. Ir man atrodo, kad tai labai svarbu. Buvo susitarta tiek dėl 2 proc. skyrimo krašto apsaugai, tiek dėl 2,5 proc. po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tai tikėjimo, kad galime susitarti aš turiu. Bet reikia suprasti ir klausimo apimtis“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Turime susitarti dėl mūsų poreikių, kas yra bendra ambicija. Ir tik radę tokius atsakymus, suprasime kiek finansavimo reikia“, – paminėjo ji.
Ministrė pabrėžė, kad tik sutarus dėl gynybos prioritetų galima spręsti, tiek reikalingų lėšų apimtį, tiek iš kokių šaltinių jos galėtų būti paimtos. Ji prideda, kad tolimesnis gynybos finansavimo didinimas vien tik biudžeto lėšomis reikštų mažėjantį finansavimą kitoms sritims.
„Sutarus dėl apimties, kokią ambiciją Lietuva turi, kiek geopolitinė situacija aktualizuoja šį klausimą, galime sutarti ir dėl šaltinių“, – sakė ji.
„Vien nustatydami procentą gynybai turėtume ženkliai mažinti finansavimą kitoms sritims. (...) Per šią kadenciją gynybos finansavimas išaugo nuo 1 iki 2 mlrd. eurų. Turime ir solidarumo įnašą, turime ir sutarimą dėl 2,5 proc. gynybai nuo BVP. Bet tolimesnė plėtra turi būti su papildomomis priemonėmis“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas kitais metais sudarys 2,09 mlrd. eurų – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų. Krašto apsaugos finansavimas sudarys 2,75 proc. BVP.
Neseniai politiniame lauke pasigirdo siūlymai ir dėl naujo gynybos mokesčio įvedimo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naujas gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2024 m. Pasak jo, šiuo metu svarbu išnaudoti visas galimybes išlaidas krašto apsaugai didinti skolinantis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikino, kad toks mokestis reikalingas.
