„Manau, kad diskusijos apie šauktinius dabar yra visiškai rinkiminis klausimas, nes nepasiruošta tam absoliučiai nei techniškai, nei personalo prasme“, – „Žinių radijui“ penktadienį teigė R. Karbauskis.
„Kadangi konservatoriai neturi ką pasakyti Lietuvos žmonėms, (...) jie dabar yra pasirinkę tuščią šnekėjimą apie šauktinius ir jungia tą gąsdinimą dėl neišvengiamo karo. Tai mes vertiname tai kaip rinkiminį jų bandymą išgąsdinti visuomenę ir pasakyti, kad jie patriotai. Jokie jie ne patriotai ir paprasčiausiai pliurpia“, – kalbėjo politikas.
ELTA primena, kad gruodį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė artimiausiu metu kviesiantis parlamentines partijas aptarti visuotinio šaukimo idėją. Pasak ministro, pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos leidžia tikėtis, kad artėjama link konsensuso šiuo klausimu. Visgi, ne visos politinės partijos laiko tai prioritetu ir žada remti iniciatyvą.
Prezidentūra palaiko visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.
Premjerė I. Šimonytė anksčiau yra teigusi, kad derantis dėl visuotinio šaukimo parlamentinės partijos turėtų rasti sprendimus ir dėl tvarių krašto apsaugos sektoriaus finansavimo šaltinių.
Primenama, kad 2022 m. liepos 15 d. parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę.
