„Kai Rusija nekeičia savo tikslų dėl Ukrainos ir ne tik, jos karo mašina veikia visu pajėgumu – mes Europoje privalome galutinai įveikti taikos laikmečio mąstymą ir ryžtingai remti Ukrainą iki jos pergalės – neatidėliodami teikti pakankamą, savalaikę ir į ateitį planuojamą finansinę, karinę bei politinę paramą, toliau spausti Rusiją patvirtindami naujus sankcijų paketus, priimdami sprendimus dėl jos įšaldyto turto panaudojimo Ukrainos atstatymui ir Rusijos politinės vadovybės atsakomybės užtikrinimo“, – teigė ministras.
ES bei šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija turi imtis aiškios lyderystės, neabejoti savo pajėgumais ryžtingai veikti dorojantis su daugeliu geopolitinių krizių ir siekti svarbiausio tikslo – užtikrinti paramos Ukrainai tęstinumą, kad Rusijos agresijai nebūtų leista pasiekti ES sienų.
Susitikime aptartos ir ES plėtros proceso perspektyvos. Pasak G. Landsbergio, ES praėjusį gruodį priėmus sprendimą pradėti derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova turi kuo greičiau imtis kito svarbaus žingsnio – sutarti dėl aiškaus derybų mandato: „ES plėtra yra vertybėmis ir pažanga reformų procese paremtas procesas, tuo pačiu – ir sėkmingiausias ES geopolitinis instrumentas, todėl tikiuosi, kad, tęsdami 2023 m. pabaigoje priimtus istorinius sprendimus dėl Ukrainos ir Moldovos narystės derybų pradžios, neatidėliodami pradėsime realų derybų procesą“.
Susitikimą organizavo šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos ambasada Lenkijoje, kur reziduoja Lietuvai akredituotas ambasadorius Rikas Van Droogenbroeckas.
Belgijos pirmininkavimo prioritetai: Teisinės valstybės, demokratijos ir vienybės gynimas; ES konkurencingumo stiprinimas; Žalio ir teisingo perėjimo siekimas; Socialinės ir sveikatos darbotvarkės stiprinimas; Žmonių ir sienų apsauga, įskaitant Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės stiprinimą; Globalios Europos skatinimas, kartu siekiant visokeriopos paramos Ukrainai.
