G. Landsbergis pirmąkart susitiko su Lenkijos kolega R. Sikorskiu: aptarė dvišalius santykius ir paramą Ukrainai

Ketvirtadienį Trakuose Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis susitiko su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu. Tai pirmasis ministrų susitikimas po to, kai R. Sikorskis vėl užėmė šias pareigas.

 G. Landsbergis<br>J.Elinsko (ELTA) nuotr.
 G. Landsbergis<br>J.Elinsko (ELTA) nuotr.
 G. Landsbergis<br>Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
 G. Landsbergis<br>Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
 G. Landsbergis<br>Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
 G. Landsbergis<br>Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
 G. Landsbergis<br>J.Elinsko (ELTA) nuotr.
 G. Landsbergis<br>J.Elinsko (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 11, 2024, 9:54 PM

Pasak G. Landsbergio, tiek Lietuva, tiek Lenkija sieks ilgalaikės Rusijos sulaikymo politikos, sustiprinant atgrasymą nuo NATO teritorijos puolimo.

„Labai svarbūs yra ir lankstūs regioniniai gynybos formatai. Toliau plėtosime gynybinį bendradarbiavimą su Lenkija, juk Suvalkų jungtis – aiški bendros atsakomybės sritis“, – išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos ministras.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministrai aptarė ne tik dvišalių santykių aktualijas, bet ir Europoje kintančią saugumo situaciją, gynybinį bendradarbiavimą regione, paramą Ukrainai bei sankcijų Rusijai ir Baltarusijai griežtinimą.

Daug dėmesio susitikime Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai skyrė paramos Ukrainai klausimui, pabrėždami Europos Sąjungos (ES) ilgalaikės finansinės ir karinės pagalbos nuo agresijos besiginančiai šaliai užtikrinimo būtinybę.

Pasak G. Landsbergio, siekiant sutarimo šioje srityje ypač svarbi vienmintės Lenkijos lyderystė. Lietuvos diplomatijos vadovas paragino Lenkiją prisijungti prie Baltijos šalių vyriausybių inciatyvos dėl vieningo ES sankcijų regioninio įgyvendinimo.

Susitikime ministrai taip pat akcentavo savalaikio dvišalių kritinės infrastruktūros projektų – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa, „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ įgyvendinimo svarbą.

ELTA primena, kad dvišaliai Vilniaus ir Varšuvos santykiai yra ne kartą pašliję dėl aštrių R. Sikorskio pasisakymų Lietuvos atžvilgiu.

R. Sikorskis yra kritikavęs Lietuvos tautinių mažumų politiką – politikas buvo pareiškęs neatvyksiąs į Lietuvą tol, kol nebus išspręsti Lietuvos lenkams rūpimi klausimai. Ministras taip pat buvo įsitikinęs, kad dvišaliai transporto ir energetikos projektai būtų vystomi greičiau, jeigu Lietuvoje būtų skiriamas deramas dėmesys lenkų mažumos problemoms.

Naujos įtampos tarp kaimynių kilo po skandalo, kai 2017 metais spaudoje pasirodė slapti 2013–2014 metų garso įrašai, kuriuose R. Sikorskis neigiamai atsiliepia apie Lietuvą. Pokalbiuose su tuomečiu „PKN Orlen“ vadovu Jaceku Krawieciu politikas vadino Lietuvą „maža valstybėle“ ir tikino norįs „paauklėti“ lietuvius.

D. Tusko vyriausybėje R. Sikorskis Lenkijos užsienio reikalų ministro pareigas ėjo 2007–2014 metais.

Į Lenkijos užsienio reikalų ministro kėdę R. Sikorskis vėl atsisėdo po praėjusių metų spalio 15 dieną vykusių šalies parlamento rinkimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.