„Ko gero, čia jau bus tam tikra prasme gilesni dalykai. Nes tas konfliktas tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro Landsbergio yra užsitęsęs ganėtinai ilgai. Ir, sakyčiau, tikrai per ilgai. Ir, tiesą sakant, reikėtų rasti sprendimą ir kaip galima greičiau. Nes nuo to tikrai nėra geriau, yra daroma žala valstybei“, – „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
„Ir jeigu yra čia kokie nesutarimai, ambicijos, nenoras bendrauti, tai vis tik reikia sėsti prie bendro stalo, sudėti taškus ir rasti sprendimus, kurie gyvybiškai reikalingi Lietuvai ir jos žmonėms“, – pridūrė ji.
Visgi socialdemokratų pirmininkė, mano, kad prie šio konflikto eskalacijos labiausiai prisideda konservatoriai.
„Per tą laikotarpį, kai valdžioje yra konservatoriai, tai tas nuolatinio konflikto ieškojimas su prezidentu ir jo palaikymas, jis yra visą laiką“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
„Ar neatsitiks taip, kad tokia situacija tęsis iki pat rinkimų. Kažkam, matyt, reikalinga, kad būtų tas konfliktas. Ir čia aš matau konservatorių pusę“, – taip pat akcentavo ji.
„Valstybininkų“ tema – žalinga valstybei
Visgi V. Blinkevičiūtė mano, kad prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono pareiškimai apie galimai Lietuvoje veikiančius „valstybininkus“ yra žalingi.
„Aš tikrai nemanau, kad sąmokslo teorija apie valstybininkus kažkaip prisideda prie mūsų valstybei, mūsų šaliai svarbių sprendimų priėmimui. Ir aš apskritai nemanau, kad verta apie tai kalbėti, kelti valstybininkų klausimą, tikrai negalvoju, kad tai yra reikalinga,“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
„Reikia čia padėti tašką, uždaryti temą, nes ji niekam absoliučiai nėra naudinga ir reikalinga. Tai galvoju, kad čia jau reikėtų išminties ir pabaigti tos temos eskalavimą“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
