Šeštadienį Seime vykusiame iškilmingame minėjime apdovanojimą laureatams įteikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
EP skirtą premiją atsiėmė Lietuvoje viešinti EP pirmininkė Roberta Metsola.
EP Seimas skyrė Laisvės premiją už pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį. EP taip pat įvertintas už indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės siekį, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir indėlį integracijoje į Europą Sąjungą.
Seimo sprendimu, Petrui Plumpai apdovanojimas skirtas už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
P. Kuzmickienė apie P. Plumpą: jis išliko laisvu piliečiu okupacijos gniaužtuose
Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, kalbėdama apie Laisvės premijos laureatą Petrą Plumpą, akcentavo, kad jis išliko laisvu piliečiu okupacijos gniaužtuose.
„Kietas, nes būdamas šešerių nešė maistą partizanams, būdamas dvylikos, mokykloje su bendraamžiais žodžiais kovojo su raudonaisiais, kad ir užrašu „Pasiimk kastuvą ir išsikask sau duobę“, kurio trumpinys reiškė komjaunimo organizacijos pavadinimą. Šešiolikos jis įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją. Septyniolikos jis kūrė „Laisvę Lietuvai“, prisiekė kovoti už Lietuvos nepriklausomybę Ąžuolyne. Iki kol bus laisva Lietuva. Jis priesaikos laikėsi visada“, – apie P. Plumpą kalbėjo P. Kuzmickienė.
Būdamas devyniolikos – 1958 m. vasario 16-os išvakarėse P. Plumpa ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė trispalvę.
„Už tai – septyneri metai Mordovijos lageryje. Petras Plumpa grįžęs iš lagerio vėl įsijungė į antisovietinę veiklą, keitė pavardę, gyveno pogrindžio sąlygomis, platino krikščionišką literatūrą ir rūpinosi knygų leidyba. Jis rengė daugiau nei 17 000 žmonių pasirašytą „Lietuvos katalikų memorandumą“, kuris buvo perduotas Brežnevui. Po metų, 1972 m. Petras Plumpa – jau prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“. Dar po metų – suimtas antrą kartą ir nuteistas 8-iems metams lagerio“, – sakė P. Kuzmickienė.
EP raginamas aktyviau veikti dėl Europos atminties ir istorijos
Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė, kalbėdama apie EP skirtą apdovanojimą, akcentavo jo vaidmenį ginant demokratiją ir atkreipė dėmesį į paramą Ukrainai.
„Ponia Roberta Metsola, mes nepamirštame tos aplinkybės, kad jūs esate pirmoji iš ES vadovų, aplankiusi Kijevą po rusų invazijos. Kaip ir nepamirštame to, kad Europos Parlamentas pasekė Lietuvos Seimo pavyzdžiu, pripažindamas Rusiją terorizmo rėmėja. Kaip ir nepamirštame to, kad europarlamentas pripažino Holodomorą Ukrainoje genocidu“, – sakė P. Kuzmickienė.
Kalbėdama apie 2019 metais EP priimtą rezoliuciją apie atminties svarbą, parlamentarė ragino aktyviau veikti dėl Europos atminties ir istorijos.
Jos nuomone, išryškėja vienas svarbus neatliktas darbas – ligi šių dienų skirtingai vertiname komunizmo ir nacionalsocializmo nusikalstamus totalitarinius režimus.
„Turėtume abu režimus tinkamai įvertinti teisiškai ir istoriškai. Juk negalime vienur matyti vadinamąją komunizmo romantiką, bet nematyti ją lydėjusių komunistinio režimo siaubingų, nesuvokiamų nusikaltimų, pražudžiusių milijonus“, – sakė P. Kuzmickienė.
Anot jos, svarbus ir visuomenės pasirengimas ginti Europos civilizaciją, kurio, Seimo narės manymu, stokojame.
„Šiandien vykstančio karo akivaizdoje kyla klausimas, ar viską padarėme, kad Ukrainos karas už Vakarų civilizaciją, už mus visus, būtų suprastas, o visuomenės stovėtų kovoje už Ukrainos ir Europos laisvę. Vakarų lyderiai nesugebėjo įtikinti savo tautų, su kokiu monstru esame susidūrę, kokia yra šios patvaldystės prigimtis, kokios yra revizionistinės Rusijos keliamos ilgalaikės grėsmės.
Sankcijos, ginklai, jų savalaikis perdavimas Ukrainai yra nepaprastai svarbu. Tačiau esu įsitikinusi – svarbus ir visuomenės pasirengimas ginti Europos civilizaciją. O to pasirengimo, pripažinkime, stokojame“, – sakė ji.
Kaip teigė P. Kuzmickienė, ateitis privalo būti kuriama ne tik ateities įžvalgų, bet ir istorijos faktų bei teisingumo totalitarizmo ir autokratijų aukoms pagrindu.
„Atmintis – mūsų sielos dalis. Bet tą dalį praradę – prarasime save. Todėl mums visiems ypatingai svarbūs tie politiniai Europos Parlamento ir jo narių sprendimai, kuriais įvertinami totalitariniai ir autoritariniai režimai, įprasminami aukų prisiminimai, atsigręžiama į Europos istorinę sąžinę kaip mūsų moralės dalį. Pabrėžiama istorinės atminties svarba Europos ateičiai. Tai– tikroji Europos stiprybė, jos pagrindas. Ir tai parodys, kad mūsų nesutryps tie, kurie klastoja istoriją. Ir kurie klastotėmis teisina karą“, – sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.
„Tikiu tuo, ką sako Volodymyras Zelenskis: „Nebus tos dienos po Ukrainos. Bus diena po karo, bus diena po Putino. Ir girdžiu tai atkartojantį Europos Parlamentą“, – akcentavo politikė.
V. Čmilytė-Nielsen: mūsų kelias – nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šeštadienį iš istorinės Kovo 11-osios Akto salės tribūnos kalbėdama apie Lietuvos laisvės kelią, kvietė ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogaus orumo, ragino nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti.
„Kasmet minėdami Laisvės gynėjų dieną, degindami atminties laužus, prikeliančius praeities įvykius, vis geriau, aiškiau suprantame, koks mūsų laisvėjimo kelias ir koks mūsų būdas būti laisviems,“ – sakė Seimo pirmininkė iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje.
Remdamasi kultūros istoriko Vytauto Kavolio žodžiais, V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lietuvos Sąjūdis, atvedęs prie Kovo 11-osios ir Nepriklausomybės, tęsė visiems lietuviškiems sukilimams būdingą nuosaikumo ir humaniškų tikslų tradiciją.
Kai oficialiai pasibaigė Antrasis pasaulinis karas, nusileido geležinė uždanga, anot parlamento vadovės, tapo aišku, kad okupuotoje Lietuvoje kova už laisvę bus ilga ir kruvina, o priešas – klastingas, žiaurus ir nesirenka priemonių.
„Tačiau net ir tokiomis teroro sąlygomis buvo kviečiama nepaminti žmoniškumo ir vadovautis demokratinėmis vertybėmis“, – pastebėjo ji.
Savo kalboje V. Čmilytė-Nielsen citavo ir 1947-ųjų metų partizanų suvažiavime Vilniuje Kęstučio apygardos vado Visvydo pasakytus žodžius: „Partizanai ir ateityje norės būti kovotojai dėl laisvos demokratinės Lietuvos, kurioje visiems be išimties jauku, šviesu ir gera būtų gyventi, viešpatautų socialinis teisingumas, paremtas naujais principais, ir niekad daugiau nebūtų sūnų ir posūnių“.
„Čia mūsų laisvės kelias, taip norime būti laisvais“, – teigė Seimo pirmininkė.
Pasak jos, 1991 m. sausio 16 d. atsisveikindamas su Sausio 13-osios aukomis Katedros aikštėje poetas Justinas Marcinkevičius sakė: „Ne keršto šaukiasi mūsų širdys. Teisingumo šaukias, jeigu jis dar yra šiame pasaulyje. Žmogiškumo, jeigu jis dar visiškai nesutryptas. Tegu žino Nepriklausomybės priešai, kad savo tikėjime ir kovoje mes dar labiau sutvirtėjome, nes mūsų žuvusieji niekada neapleidžia mūsų, jie pasilieka kartu su mumis, jie paremia ne tik mus, jie paremia laisvę, teisingumą, demokratiją, visuotinius tiesos ir humanizmo principus“.
„Čia mūsų kelias – nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti. Nepasiduoti aklam kerštui, nepaversti nuoskaudos kriterijumi, nepasisavinti monopolinės teisės teisti. Ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogiško orumo, neatimant žmogiškumo iš kitų“, – apie Laisvės kelią kalbėjo V. Čmilytė– Nielsen.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Sausio 13-ąją žmonės bėgo šaudančių link, stengėsi kalbėti su kareiviais, žiūrėjo į juos kaip į žmones.
„Pasak liudytojų, Sausio 13-ąją griaudėjant tankų pabūklams, švilpiant kulkoms žmonės bėgo šaudančių link, o ne nuo jų. Pastatus gynę žmonės stengėsi kalbėti su kareiviais, mėgino įtikinėti, žiūrėjo į juos kaip į žmones, turinčius tėvus, brolius, seseris, pagaliau turinčius sąžinę, o ne vien kaip į rekrūtus, laikančius ginklą“, – apie žmogiškumą kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji priminė, kad „Pabaltijiečių memorandumą“ kartu su lietuviais, latviais ir estais taip pat pasirašė ir rusų disidentai, tarp jų – Andrejus Sacharovas ir Jelena Boner, jų parašai dar padidino dokumento svorį. Beje, pirmoji Laisvės premija buvo įteikta žmogaus teisių gynėjui ir Sacharovo bendražygiui Sergejui Kovaliovui.
„Vertinti žmogiškumą – tai mūsų laisvėjimo kelias“ ,– akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Šiuo keliu žengdami, anot jos, atėjome iki Kovo 11-osios, jis atvedė į Šiaurės Aljansą ir Europos Sąjungą.
„Minėdami Sausio 13-ąją visada prisiminsime, kad laisvės keliu žengdami savo tikslą pasiekėme ir dėl tokių tarptautinių institucijų kaip Europos Parlamentas, ir tokių pasiaukojančių laisvės darbininkų kaip Petras Plumpa pastangų, ir Laisvės gynėjų, ir savo gyvybes sausio 13-ąją paaukojusių dėka“, – sakė V. Čmilytė– Nielsen.
ELTA primena, kad pernai lapkričio 23 d. Seimas nutarė skirti dvi 2023 metų Laisvės premijas – P. Plumpai ir EP.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija yra tradiciškai įteikiama Laisvės gynėjų dieną – 2024 m. sausio 13-ąją.
2022 metų Laisvės premiją yra gavęs Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
