Nors renginio organizatorius, Šiaulių vyskupas teigė, kad I.Vėgėlė į Šeimų šventę specialiai kviestas nebuvo, ekspertai pabrėžia, kad politikų vizitai bažnyčios renginiuose, kunigų politinė agitacija pirmiausiai kenkia pačiai bažnyčiai.
Nustebino kandidato pasirodymas
„Ir kaip per Šeimų šventę apolitiškosios bažnyčios bažnyčios Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui visiškai atsitiktinai nepakviest ant scenos kandidato Igno Vėgėlės?“ – teiravosi socialiniuose tinkluose renginio nuotrauka pasidalinęs šiaulietis.
24 kartą vykstančios kasmetinės Šeimų šventės organizatorius, vyskupas Eugenijus Bartulis naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad I.Vėgėlė į Šiaulių arenoje vykusį renginį nebuvo kviestas.
„Jis buvo atvažiavęs į Šeimų šventę ir sako – norėčiau pasveikinti. Tai sakau, kad niekam neuždrausta – kas nori, tas sveikina. Prašau, sakau. Tai buvo visiškai pabaigoje, besiskirstant žmonėms. Sakau, gerai – kiekvienas gali pasisakyti, visiems buvo leidimas pasisakyti“, – paaiškino vyskupas.
Tiesa, daugiau norinčiųjų pasisakyti nuo scenos renginio žiūrovų tądien nebuvo.
„I.Vėgėlės net nematėme – jis pabaigoje tik prisistatė“, – tikino E.Bartulis.
Visgi, minčių išvengti politikavimo bažnyčios renginyje ir nesuteikti kandidatui žodžio esą nebuvo.
„Pas mus nėra tokio draudimo, nes, pavyzdžiui, ir Gitanas Nausėda, kai jis buvo dar tik kandidatu į prezidentus, irgi sakė kalbą“, – nurodė vyskupas.
Prezidentas G.Nausėda Šeimų šventėje dalyvavo ir šiemet, kalbą pasakė renginio pradžioje. Žodį nuo scenos tarė ir kai kurie Seimo nariai, Šiaulių miesto ir rajono merai.
Tačiau E.Bartulis įsitikinęs, kad politikų, kandidatų į prezidentus kalbos nepaverčia Šeimų šventės politiniu renginiu.
„Visiškai nebuvo jokio (politikavimo, – aut.past.)… Pavyzdžiui, profesorius Vėgėlė tik citavo Jono Pauliaus II žodžius, kada jis atvyko į Lietuvą, kalbėjo, kad ši šventė sujungta su Jono Pauliaus II apsilankymu Lietuvoje trisdešimtmečiu. Mes irgi tai buvome iškėlę Šeimų šventėje.
I.Vėgėlė tik pacitavo Jono Pauliaus II mintis ir pasveikino žmones, pasidžiaugė šiuo susitikimu – ir nė vieno žodžio daugiau“, – patikino vyskupas.
Tiesa, šiemet Šeimų šventė nepritraukė tiek žmonių, kiek įprastai.
„Gal tas šaltis išgąsdino, sakė, automobiliai neužsivedė kitiems. Po pandemijos truputį sumažėjo žmonių“, – pripažino vyskupas.
Kenkia pačiai bažnyčiai
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pastebėjo, kad ši konkreti situacija – labai slidi, bet kadangi tai yra Vyskupijos renginys, tai pirmiausiai Vyskupija turi prisiimti atsakomybę už tai, kas jame vyksta.
„Kartais atrodo, kad trūksta politinio suvokimo, kokį svorį tokie dalykai turi. Aišku, kad kandidatai stengiasi išnaudoti visas galimybes“, – portalui lrytas.lt įvertino M.Baltrukevičius.
Analitikas pabrėžė, kad „kamuolys“ šiuo atveju yra bažnyčios pusėje.
„Bažnytinėje teisėje yra kanonas, kuris apibrėžia, kad kunigai neturėtų aktyviai dalyvauti politinių partijų veikloje. Galima klausti, kodėl jis toks abstraktus, bet tada pamestume kontekstą, jog bažnytinė teisė galioja ir katalikus įpareigoja visose pasaulio valstybėse“, – pabrėžė jis.
M.Baltrukevičius prisiminė ir praėjusių metų pabaigoje garsiai nuskambėjusį atvejį, kai Prienų rajone esančio Išlaužo miestelio klebonas Vilius Sikorskas Kūčių vakarą vykusių Piemenėlių mišių metu, kurios buvo transliuojamos ir per televiziją, išreiškė savo palaikymą advokatui I.Vėgėlei.
Nors Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) nedviprasmiškai yra pareiškusi, kad dvasininikai neturėtų imtis politinės agitacijos, visgi, anot M.Baltrukevičiaus, dažnu atveju norėtųsi stipresnės LVK reakcijos – ypač dėl to, kad tokie dvasininkų veiksmai labiausiai kenkia pačiai bažnyčiai.
„Aišku, tai nėra toks bažnytinės teisės pažeidimas, už kurį kunigus turėtų suspenduoti, bet tikrai turėtų būti griežčiau kalbamasi apie tokius atvejus.
Nes praeityje yra buvę atvejų, kai kunigai, atrodo, net truputėlį pasimauna „ant kabliukų“, kartais jais yra pasinaudojama, pavyzdžiui, kai politikai atvažiuoja pasveikinti kunigą su gimtadieniu, pasidaro nuotrauką, o paskui ta nuotrauka atsiduria reklaminiame plakate.
Atsargumo reikia, nes ne visos situacijos yra vienareikšmiškos, o valstybės rankos šiuo atveju yra surištos, mat valstybė negali reguliuoti to, kas vyksta bažnyčiose, mišių metu“, – kalbėjo analitikas.
Visgi, šiuo atveju Lietuvos dvasininkai, pastebėjo M.Baltrukevičius, dar nenueina į tokius radikalumus, kaip, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje.
„Lenkijoje yra ta didžiulė priešprieša tarp Teisės ir teisingumo bei opozicijos, ir, vėlgi, kai kurie bažnyčios hierarchai labai stengėsi veltis į tuos politinius žaidimus, todėl matome smunkantį bažnyčios autoritetą, mažėjantį bažnyčių lankomumą.
Lietuvoje tai dar nevyksta sisteminiu lygmeniu – tai yra kunigai, atskiri dvasininkai, bet nėra taip, kad jų poziciją būtų galima tapatinti su oficialia bažnyčios pozicija.
Lietuvos Vyskupų konferencija prieš kiekvienus rinkimus išsiunčia laišką, bet jame niekada nebūna pamenami jokie konkretūs kandidatai, o tiesiog raginama dalyvauti rinkimuose, balsuoti atsakingai, dažniausiai įtraukiama keletas principų“, – priminė jis.
Kodėl dvasininkai prieš šiuos rinkimus agituoja būtent už I.Vėgėlę, nors dauguma kandidatų taip pat pasisako už bažnyčią, už tradicines vertybes?
„Galbūt I.Vėgėlė išsiskiria tuo, kad jis vis tiek stipriausiai apeliuoja į socialiai konservatyvesnius žmones, o tarp religingų žmonių tų socialiai konservatyvių asmenų yra daug.
Galime sakyti, kad ir G.Nausėdos tikslinis rinkėjas yra panašus, bet G.Nausėda vis tiek ne vien tik ant to socialinio konservatyvumo stato kampaniją – jo gerokai daugiau temų yra“, – svarstė jis.
LVK: kunigai neturėtų aktyviai dalyvauti politikoje
Lietuvos vyskupų konferencija jau ne kartą yra išsamiai išdėsčiusi bažnyčios mokymą politinės agitacijos klausimu bei to mokymo konkretų pritaikymą.
„Kunigai yra pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos, tad neturėtų aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti, kaip nurodo Kanonų teisės kodeksas“, – portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme anksčiau teigė K.Smilgevičus.
Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius atkreipė dėmesį, kad bažnyčia palaiko visas geros valios iniciatyvas ir neišskiria jokių politinių įsitikinimų žmonių, kol jie neprieštarauja bažnyčios mokymui.
