Pastarosios idėjos įgyvendinimas reikštų, kad kiekvienas žmogus, gimęs Lietuvoje ir įgijęs pilietybę, turėtų iš karto gauti teisę į balsą, teisę į savo atstovus, kurie remia jo gyvenimą. Tokiu atveju vaiko balsas turėtų atitekti tėvams. Pavyzdžiui, du vaikus turintys tėvai iš viso turėtų keturis balsus.
Apie šią idėją pasisako ir „Lietuvos ryto“ televizijos kalbintas apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
„Tėvai būtų suinteresuoti, kad vaikai mokytųsi politikos. Ir, tarkim, tėvas, keturioliktojo gimtadienio proga panelei arba sūnui pasakytų „mano galva, jūs esat išprusę jau politikoje ir šiuose rinkimuose jūs patys užbraukinėsite už ką, prieš ką, ir patys tą biuletenį įmesit“, – pasakojo apžvalgininkas.
Manoma, kad galimybė turėti daugiau balsų ir noras, kad jų skaičius neprapultų, savaime paskatintų žmones ateiti į rinkimus.
R. Valatka priminė, jog moterims balsavimo teisė kai kuriose šalyse – Šveicarijoje ir Lichtenšteine – buvo suteikta tik praėjusio amžiaus antroje pusėje.
„Jie lygiai taip pat kalbėjo apie moteris. Lietuva viena pirmųjų, beje, pasaulyje suteikė moterims rinkimų teises, tai kodėl nebūti pirmaeiviams ir šitoje srityje?“
Pavasarį vykusiuose savivaldos rinkimuose prie balsadėžių atėjo apie trečdalį 18–24 metų amžiaus grupės rinkėjų. Jaunimo organizacijos siūlo keisti rinkėjų amžiaus cenzą – leisti savivaldybės tarybą ir merą rinkti bent nuo šešiolikos metų.
Atliktos visuomenės apklausos rodo, kad jaunimo organizacijų iškeltai idėjai, leisti dalyvauti savivaldos rinkimuose sulaukus šešiolikos metų, prieštarauja septyni iš dešimties gyventojų. Siūlymą mažinti amžiaus cenzą skeptiškai vertina ir kai kurie politologai. Sako, toks žingsnis gali būti naudingas daliai partijų.
„Lietuvos ryto“ televizijos kalbintų vilniečių nuomonės, ar reikėtų leisti savivaldos rinkimuose balsuoti nuo šešiolikos metų, skiriasi.
Viena kalbinta praeivė tikino, kad žmonės tiek nuo keturiolikos, tiek nuo šešiolikos metų yra pasiruošę ir gali išreikšti savo balsą. Kitas, vyresnio amžiaus pašnekovas, mano, jog žmogus turi subręsti ir pradėti balsuoti turėtų nuo dvidešimt vienerių iki dvidešimt penkerių metų amžiaus.
„Kuo anksčiau pradėsim, tuo geriau, man atrodo, bus“, – sakė vienas „Lietuvos ryto“ televizijos kalbintas vyras.
Kita praeivė jam prieštaravo ir pasisakė, kad yra prieš šią idėją: „Dar nors iki aštuoniolikos metų paauga“.
Umberto Masi, Jaunimo organizacijų tarybos prezidentas, sako, kad amžius, kada žmogus gali balsuoti, yra socialinis susitarimas, politinis sprendimas. Jis taip pat priminė, kad baudžiamajame kodekse atsakomybė gali būti taikoma nuo šešiolikos metų.
Balsavimo teisę nuo šešiolikos metų palaiko Seimo liberalai ir teigia, kad būtent toks amžiaus cenzas yra tinkamas savivaldos rinkimuose.
Anot Seimo nario Andriaus Bagdono, jauni žmonės regioninėse savivaldybėse būna iki aštuoniolikos metų, vėliau išvyksta studijuoti į didmiesčius. Jo manymu, jaunesnių žmonių įsitraukimas į pilietinius procesus paskatintų jų tolimesnę aktyvesnę veiklą, galbūt įtrauktų ir įvairias politines veiklas.
Politologė Ainė Ramonaitė atkreipia dėmesį, kad partijos, svarstydamos, ar reikia pritarti tokiai reformai, pirmiausia galvoja apie naudą savo partijai. Ji priminė, kad už Laisvės partiją daugiausiai balsavo jaunimas.
Kalbant apie balsavimo teisę nuo šešiolikos metų, A. Ramonaitė išryškino ir kitą problemą – pilietinio ugdymo spragas.
„Mokytojai, atrodo, truputį vengia, nes nelabai žino kaip čia kalbėti apie politiką, nes politika vis tiek toks normatyvinis dalykas. Kaip čia nesusipriešinti, kaip čia neprimesti savo kažkokių pažiūrų“
U. Masi nuomone, Lietuvoje ši situacija priklauso nuo geografinio konteksto, savivaldybių. Anot jo, vienose galbūt yra palankesnis požiūris mokyklose įsileisti organizacijas, kitose – ne.
Seimo liberalai mano, kad šešiolikos metų amžiaus cenzas galėtų būti taikomas ir rinkimuose į Europos Parlamentą.
„Balsuoti nemažai Europos Sąjungos šalių galima nuo šešiolikos metų. Estai jau tą daro dabar, tai aš manau, kad lietuviai tikrai neturėtų labai daug laiko tarpe atsilikti nuo Estijos jaunimo ir tokią galimybę suteikti jauniems žmonėms“, – sakė A. Bagdonas.
Dėl pataisų, leidžiančių savivaldos rinkimuose balsuoti nuo šešiolikos metų, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba planuoja surinkti 300 tūkst. parašų iki kovo 5-osios ir juos pateikti Seimui.
