„Tikrai nesinorėtų, kad koks nors pensininkas arba jauna šeima, turinti 3 vaikučius, turėtų vienodai mokėti su tuo, kuriam šiandien tikrai galbūt gyvenime geriau pavyko. Bet jam pavyko dėl to, kad valstybė mūsų saugi yra. Ir į tą saugumą galbūt reikia daugiau susimokėti“, – ketvirtadienio vakarą LRT televizijai sakė S. Skvernelis.
Paklaustas, kas tuomet turės mokėti mokesčius, parlamentaras pažymėjo, kad tai galėtų būti labiau pasiturintys asmenys.
„Aš manau, kad mes atrasime tuos, bent jau pasiūlysime diskusijai, mokesčius ir būdus, kad tie, kas turi, galbūt geriau, jeigu kalbant apie tam tikrus galbūt pomėgius, kurie tikrai nėra būtini, galbūt galėtų prisidėti labiau prie šalies gynybos“, – tikino S. Skvernelis.
ELTA primena, kad netylant politikų diskusijoms apie sudėtingėjančią geopolitinę situaciją ir poreikį visapusiškai stiprinti Lietuvos gynybos pajėgumus, premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas su kvietimu kartu ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo.
Ministrė pirmininkė skaičiuoja, jog iki 2030 m. pasiekti užsibrėžtus gynybos tikslus, reikalinga apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) papildomo tvaraus finansavimo su jau esamu partijų sutartu 2,52 proc. nuo BVP finansavimu.
Susitikimas su partijų vadovais numatomas sausio 29 d.
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
