Ministro pirmininko Roberto Fico vadovaujama koalicija nori sušvelninti bausmes už korupciją ir ekonominius nusikaltimus bei atsisakyti policijos informatorių apsaugos. Šios reformos, kurias sukritikavo ES ir šalies opozicija, apima sprendimą panaikinti specializuotą prokuroro biurą, skirtą nagrinėti aukšto lygio korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bylas.
„ES įstatymai sako, kad valstybė, kuri negarantuoja apsaugos nuo korupcijos, negali gauti finansavimo“, – naujienų agentūrai AFP teigė už vertybes ir skaidrumą atsakinga komisarė Vera Jourova.
Ji taip pat perspėjo, kad panaikinus specializuotą prokuroro biurą rizikuojama nuošalyje palikti kai kurias bylas. Kalbėdama Prahoje, V. Jourova paragino R. Fico vyriausybę prieš reformų priėmimą surengti „išsamias konsultacijas“.
„Prokurorai turi būti nepriklausomi nuo politikos, nes jiems gali tekti tvarkytis su bylomis, kuriose figūruoja aukšto rango politikai“, – nurodė V. Jourova ir pridūrė, kad baudžiamojo persekiojimo sistema turi būti „visiškai apolitiška“.
Pastarosiomis savaitėmis prieš šias reformas, kurias R. Fico administracija nori priimti pagreitinta tvarka, protestuoja tūkstančiai žmonių. Opozicijos lyderis Michalas Simecka sako, kad jų tikslas yra apsaugoti R. Fico nuo baudžiamojo persekiojimo.
Tripartinei vyriausybei vadovaujantis teisininkas R. Fico gruodį pareiškė, kad specialiojo prokuroro biuras yra „nebepataisomas“.
„Slovakijos teismų sistemoje nėra vietos šiai žmogaus teises pažeidinėjančiai institucijai“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad jos įgaliojimus turėtų perimti vyriausiojo prokuroro biuras.
Praėjusią savaitę jis taip pat pareiškė parlamentui, kad jo vyriausybė darys viską, jog šios prieštaringai vertinamos reformos būtų priimtos.
R. Fico partija „Smer-SD“ praėjusių metų rugsėjo mėnesį laimėjo visuotinius rinkimus. Pergalė suteikė R. Fico ketvirtą kadenciją premjero poste.
Jo ankstesnė kadencija baigėsi pirma laiko 2018 m., kai visoje šalyje vyko protestai po žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kusnirovos nužudymo.
Skaidrumas ir atvirumas
Šios teismų reformos praėjusią savaitę buvo sukritikuotos Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje. „Šie pokyčiai kelia grėsmę teisminių procesų vientisumui ir kenkia ES kovai su sukčiavimu“, – sakoma dokumente.
Slovakija gali prisijungti prie kaimyninių šalių Vengrijos ir Lenkijos ir prarasti ES finansavimą dėl nuogąstavimų, susijusių su teisinės valstybės principais.
„Kyla problemų, kai rinkimų laimėtojas stengiasi daryti kuo didesnę įtaką reikalams, kurių neturėtų paveikti vyriausybės politika, kaip numato teisinės valstybės principai“, – sakė V. Jourova.
EP savo rezoliucijoje taip pas sukritikavo R. Fico planus restruktūrizuoti visuomeninę televiziją ir radijo įmonę RTVS bei jo sprendimą ignoruoti keturias žiniasklaidos priemones, kurios kritikuoja jo veiksmus.
ES įstatymų leidėjai pareikalavo „nutraukti žodines atakas prieš... žiniasklaidos atstovus, kurios praeityje prisidėjo prie aplinkos, kurioje buvo įvykdyti smurtiniai nusikaltimai, kaip Jano Kuciako ir Martinos Kusnirovos nužudymai“.
V. Jourova pažymėjo, kad R. Fico sprendimas nuošalyje palikti kai kurias žiniasklaidos priemones yra „žiniasklaidos pliuralizmo pažeidimas“.
„Tai taip pat yra tam tikras signalas apie politinės arenos skaidrumą ir atvirumą ir jos pasiryžimą diskutuoti ir pateikti argumentus“, – pridūrė ji.
5,4 mln. gyventojų turinti Slovakija prie ES prisijungė 2004 m. – kaip ir Vengrija bei Lenkija.
