Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo nurodė, kad VGT posėdyje žvalgybos tarnybos pristatė strateginį žvalgybos vertinimą – kaip mato šalies saugumo situaciją tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
„Galima šiai dienai pasakyti, kad Lietuvos saugumo situacija priklauso ne tik nuo karo Ukrainoje dinamikos, bet ir nuo įvykių kituose regionuose. Taip bus ir ateityje. Galima konstatuoti, kad esminių didelių pokyčių, vertinant artimiausio laikotarpio karines grėsmes Lietuvai, nėra, tačiau žinoma, jog tiesiogine karine grėsme visam Aljansui išlieka Rusija“, – kalbėjo jis.
„Ką sutarė VGT nariai, kad Lietuvai privalu svarstyti ir planuotis įvairius veiksmus įvairių saugumo scenarijų atveju. Tai bus daroma“, – pažymėjo K.Budrys.
Šalies vadovo patarėjas tęsė, kad antroji susitikimo tema lietė nacionalinės divizijos įgyvendinimo klausimus. Galutinai susitarta, kad Lietuva turėtų savo kariuomenę sustiprinti tankais.
„Praėjusių metų gegužės mėnesį VGT priėmė sprendimą įkurti pėstininkų diviziją Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgose. Tada paprašė tokį sprendimą priėmusio krašto apsaugos ministro, kariuomenės vado atnaujinti valstybės ginkluotos gynybos koncepciją. Ji buvo parengta, pristatyta VGT ir jai buvo pritarta liepos mėnesį.
Taip pat buvo pristatytas vertinimas, kaip galėtų atrodyti tankų platformos alternatyvos, kiek jos atitinka Lietuvos kariuomenės operacinius poreikius. Po karinio vertinimo buvo paprašyta pateikti ir politinį, ekonominį, pramoninį ir finansinį vertinimą. (...)
Vertinimas buvo šiandien pristatytas. VGT jam pritarė. Efektyviausia – tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų yra Vokietijos tankas „Leopard 2“. VGT pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai pradėti pokalbius ir derybas, ir po to sugrįžti į VGT su tankų gamintoju ir valstybėmis, kurios dalyvautų įsigijime“, – teigė K.Budrys.
Dar pernai pranešta, kad savo gynybinius pajėgumus Lietuva ketina sustiprinti tankais. Tuo metu oficialiai nebuvo detalizuota, nei kiek, nei kokius tankus ketinama pirkti, tačiau krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas buvo prasitaręs, kad kalbama apie vokiškus „Leopard“.
Vokietijos gynybos ministerijai pernai buvo išsiųstas ketinimų protokolas dėl „Leopard“ įsigijimo. Tiesa, kaip tuomet pabrėžė Krašto apsaugos ministerija (KAM), tai dar nereiškia, Lietuva planuoja pirkti būtent vokiškus tankus. Esą tarp variantų dar yra ir JAV bei Pietų Korėjos gamintojai.
Dalis politikų kritikuoja ketinimus įsigyti būtent tankus. Anot jų, situacija Ukrainoje parodė, kad naudingiau svarstyti apie oro gynybos sistemų įsigijimą.
VGT posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos ministras A.Anušauskas nebuvo linkęs detalizuoti planuojamą tankų įsigijimą iš Vokietijos.
„Daug kas priklauso nuo kitų sąlygų: kokia bus sutarta kaina ir panašiai. Tad dabar įvardinti visų detalių negalėčiau“, – sakė jis.
A.Anušauskas taip pat akcentavo, kad pėstininkų divizijos įgalinimui bus siūloma steigti naują karinį vienetą – artilerijos, inžinerijos, oro gynybos pulkus. Jie bus steigiami esamų pajėgumų pagrindu.
VGT nariai pritarė judėjimui link visuotinio šaukimo
Be kita ko, VGT buvo aptarta Lietuvos kariuomenės struktūra, būtini jos pokyčiai ir ribiniai skaičiai.
„Yra dvi svarbios žinios. Be divizijos įsteigimo taip pat yra steigiamas divizijos lygmens artilerijos pulkas – yra du vienetai didinami iš bataliono į pulkus. Tai yra oro gynybos ir inžinerijos batalionas. Taip pat yra pildoma struktūra kitose pajėgose.
Karinėse jūrų pajėgose yra įsteigiama Uosto ir priekrantės gynimo tarnyba. Taip pat papildomai steigiama kibernetinės gynybos valdyba ir daromi kai kurie kiti pakeitimai.
Antra žinia yra susijusi su ribiniais skaičiais. Pagrindinis pokytis yra toks, kad numatomas padidinimas dviem tūkstančiais privalomos pradinės karo tarnybos karių skaičiaus lubos“, – vardijo K.Budrys.
Prezidento patarėjas atkreipė dėmesį, kad iš esmės tai reiškia, jog VGT nariai pritarė judėjimui link visuotinio šaukimo.
D.Jauniškis: Rusija turi visą spektrą priemonių
Naujausią grėsmių vertinimą pristatęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis nurodė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą išliks svarbiausiu veiksniu, kuris toliau formuos regiono saugumo darbotvarkę.
„Mažai tikėtina, kad šiais metais Rusijos agresija, tikslai ar strategijos keisis – matyt, kad situacija išliks tokia pati, kaip praeitais metais. Nematome jokių prielaidų konflikto užšaldymui ar noro tam iš V.Putino ar jo administracijos pusės“, – situaciją komentavo D.Jauniškis.
VSD direktorius nurodė, kad V.Putino tikslas išlieka Ukrainos pralaimėjimas, „denacifikacija“ ir demilitarizacija, okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolės išlaikymas.
„Kremlius ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais – turi visą platų spektrą priemonių ir instrumentų, juos, neatmestina, naudos, kad mažintų Vakarų paramą Ukrainai. Žinoma, bus panaudotos informacinės ir kibernetinės operacijos, ką stebime ir šiuo metu. Branduolinis šantažas yra viena iš priemonių. Neatmestini ir tam tikri incidentai NATO šalių teritorijose, inicijuoti Rusijos.
Žinoma, nelegali migracija išlieka potencialiu spaudimo įrankiu prie rytinės NATO sienos, kurį gali naudoti tiek Rusija, tiek Baltarusija. Tikėtinas aktyvesnis Kremliaus spaudimas Kaliningrado klausimais, nes jie mato Kaliningradą kaip silpną savo dalį.
Be jokios abejonės, galime tikėtis agresyvios retorikos iš jų Lietuvos atžvilgiu būtent dėl Kaliningrado situacijos“, – įvardijo D.Jauniškis.
Anot VSD vado, Rusija bandys kištis ir į Lietuvoje vyksiančius rinkimus, tiesa, D.Jauniškis pažymėjo, kad Kremlius turi ribotas galimybes veikti Lietuvos viduje, tačiau pajungs informacines, kibernetines atakas tam, kad paveiktų rinkėjų valią, parodytų valdžios silpnumą.
Apie Lietuvoje vyksiančius rinkimus informaciją rinks, tikėtina, ir Kinijos žvalgyba, kurios interesas yra pakeisti Lietuvos politinę kryptį Taivano atžvilgiu.
„Tikėtina, kad terorizmo grėsmė Europoje augs. Mes lygiai taip pat nesame nuo jos apsaugoti“, – įspėjo D.Jauniškis.
Karinės žvalgybos vadas: Rusija vykdo du procesus vienu metu
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie KAM direktorius plk. Elegijus Paulavičius savo ruožtu pridūrė, kad Rusijos režimo prioritetas šiuo metu yra nepralaimėti karo Ukrainoje, todėl Kremlius tam skiria didžiausius resursus.
„Kremlius teikia prioritetą savo karinėms pajėgoms, vykdančioms agresiją prieš Ukrainą, okupuotose Ukrainos teritorijose ir prie jų išlaiko didelius pajėgumus, ir nuolat juos pildo. Būtent dėl šios priežasties Rusijos sausumos pajėgų kiekis prie NATO sienų, tame tarpe – ir prie Lietuvos, šiuo metu yra ženkliai sumažėjęs.
Tačiau kiti Rusijos kariuomenės komponentai, kaip laivynas, oro pajėgos, oro gynyba išlieka regione iš esmės nesumažėję“, – nurodė E.Paulavičius.
Tačiau jis pabrėžė, kad reikšmingai nesumažinusi savo agresijos ambicijų, aktyvumo ir karinių veiksmų masto Ukrainoje, Rusija negebės sutelkti reikšmingų sausumos pajėgų kitose kryptyse – taip pat ir prie Lietuvos sienų. O šiuo metu tokio telkimo požymių žvalgyba nemato.
„Rusija turi tikslą atkurti sumažėjusius pajėgumus Vakarų kryptimi, todėl planuoja ilgalaikį pajėgų didinimą – tam numatomi infrastruktūros, dalinių plėtros procesai, kurie jau yra prasidėję ir tęsis ateinančiais metais“, – teigė jis.
Anot E.Paulavičiaus, Rusija vykdo du procesus vienu metu: telkia resursus Ukrainos kryptimi, atstato patirtus nuostolius ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais.
Pastarąjį kartą VGT posėdis vyko praėjusių metų lapkritį, jame buvo patvirtintas Valstybės gynybos planas. Tąkart taip pat nutarta steigti Nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo tarybą, kuri bus atsakinga už organizacijų ir valstybės sąveiką.
VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
