„Galiu pasakyti, kad vyksta konsultacijos. Daugiau informacijos bus pateikta pavasario sesijos pradžioje“, – trečiadienį po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Visgi, ar tai reiškia, kad Seimo pavasario sesijoje konvencijos denonsavimo klausimas galėtų būti svarstomas parlamento darbotvarkėje, NSGK pirmininkas neatsakė. „Daugiau informacijos bus pavasario sesijos pradžioje“, – pakartojo jis.
Politikas taip pat nesileido į platesnes diskusijas dėl to, ar tarp institucijų jau yra daugiau sutarimo šiuo klausimu – anksčiau L. Kasčiūnas teigė, kad vienas pagrindinių uždaro posėdžio tikslų yra išsiaiškinti Prezidentūros požiūrį į pasitraukimą iš kasetinius sprogmenis draudžiančios konvencijos.
„Konsultacijos nuteikia pozityviai“, – tepasakė jis, klausiamas, ar tarp atsakingų institucijų formuojasi bendra nuomonė.
„Visos institucijos dirba vardan to, kad Lietuva būtų stipresnė ir gynybiškai geriau pasirengusi“, – pridūrė jis.
Tuo metu posėdyje dalyvavęs šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys po posėdžio žiniasklaidai atsisakė komentuoti Prezidentūros poziciją, nurodydamas, kad ji nėra pasikeitusi.
Anksčiau jis yra teigęs, kad viešos diskusijos dėl pasitraukimo iš kasetinę amuniciją draudžiančios konvencijos tapo savotišku politikavimo objektu, orientuotu labiau ne į šalies saugumo stiprinimą, o vidaus politiką.
Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė yra teigusi, kad toks konvencijos denonsavimas gali turėti pasekmių Lietuvos prestižui tarptautinėje erdvėje.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie konvencijos, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.
