„Vienas dalykas, kurį mini daugumos pasisakiusių partijų atstovai – galimybė skolintis, taip pat iš Lietuvos gyventojų, galbūt pasiūlant mažesnį procentą ir raginant solidariai prisidėti prie gynybos. (...) Aš manau, kad tai yra viena iš tų priemonių, dėl kurių galima sutarti nors ir šiandien. Bet reikia akcentuoti, kad skolindami valstybei, gyventojai parodo pasitikėjimą ir investuoja į savo saugumą“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Taip pat, anot Seimo pirmininkės, jeigu gynybos finansavimui prireiktų didinti mokesčius, jie neturėtų paveikti tik vienos visuomenės grupės. Be to, jos teigimu, tokios priemonės turi būti priimtos daugumos parlamentarų sutarimu, taip užtikrinant, kad pasikeitus Seimo daugumai, jos nebūtų atšauktos
„Kai mes kalbame apie gynybos finansavimo šaltinius, dažnai minimas žodis „tvarumas“. Kas reiškia, kad turi būti tęstinumas ir neužtenka, kad vienu ar dviem balsais būtų Seime priimtas mokesčių padidinimas, jeigu didesnė dalis opozicijos prieštaraus ir kitame politiniame cikle gali būti atšauktas“, – aiškino Seimo pirmininkė.
„Reikia susitarti, kad yra būtinybė, yra toks poreikis. Ir rasti mažiausiai skausmingus ir labiausiai telkiančias priemones, kaip finansuoti gynybą“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.
Sausio pradžioje I. Šimonytė kreipėsi į politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas, kviesdama kartu ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo. Toks susitikimas turėtų įvykti sausio 29 d.
Visgi, politikės siūlymas sutiktas nevienareikšmiškai – praėjusią savaitę Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė I. Šimonytės iniciatyvą pavadino rinkiminiu triuku. Anot jos, papildomomis lėšomis gynybai susirūpinta per vėlai.
Anksčiau G. Nausėda yra rėmęs gynybos mokesčio idėją – pasak jo, toks mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2024 metais.
