Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) aiškinasi, ar G.Jeglinskas atitinka kandidatams į prezidentus keliamą reikalavimą, kad juo gali būti renkamas tik ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus Lietuvoje gyvenęs pilietis.
Tuo metu G.Jeglinskas kurį laiką dirbo Briuselyje esančioje NATO būstinėje. Pretendentas į kandidatus buvo Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoju.
Politikos naujokas VRK pripažino, kad iki 2022 metų spalio Lietuvoje nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. Tačiau rinkimų prievaizdams jis pateikė argumentus, kad visą tą laiką su Lietuvą buvo susijęs asmeniniais, ekonominiais bei socialiniais saitais.
Šiuo metu G.Jeglinskas yra išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau jo atstovai tvirtina, kad nors kandidatas dirbo užsienyje, realus jo gyvenimas vyko Lietuvoje.
Kad tai įrodytų sausio pradžioje Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatas pateikė teisininkės A.Juškevičiūtės – Vilienės parengtą išvadą.
Joje, be kita ko, teigiama, kad G.Jeglinskas nuo 2019 metų spalio 19 dienos iki 2022 metų spalio 20 dienos ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo organizaciniam valdymui pareigas ir jo gyvenamoji vieta tuomet nebuvo deklaruota Lietuvoje.
Tačiau lrytas.lt taip pat gavo pernai NATO personalo tarnybos vadovo išduotą pažymą, kad, dirbdamas Briuselyje, G.Jeglinskas turėjo specialią jam išduotą asmens tapatybės kortelę.
Teigiama, kad jos turėtojai yra atleidžiami nuo prievolės registruotis nerezidentais. Jai laikomi asmenys, kurie turi ekonominių interesų, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje.
Anot teisininkės A.Juškevičiūtės – Vilienės, reali G.Jeglinsko gyvenamoji vieta visą laiką buvo Lietuvoje. Tai esą įrodo tam tikros asmeninės aplinkybės, antai, G.Jeglinsko šeima (žmona, trys vaikai) ir motina liko gyventi Lietuvoje.
„Vaikai lankė čia mokyklą, būrelius. G.Jeglinskas nuolat grįždavo į tėvynę, rūpinosi savo šeimos ir motinos ne tik ekonominiais, bet socialiniais ir kultūriniais poreikiais. Šie argumentai yra įrodomi pagal G.Jeglinsko turėtas Lietuvoje išlaidas“, – teigiama rinkimų prievaizdams pateiktuose dokumentuose, tarp kurių netgi yra pažymos apie atliktas bankų operacijas, sutartys su telekomunikacijų bendrove, atsiskaitymai už pristatytas prekes ir pan.
Komisijai pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad G.Jeglinskas apmokėjo už vaikų pramogas, būrelius, kartu su visa šeima poilsiavo viešbučiuose Palangoje.
„G.Jeglinsko santuokai iširus vadovaujantis 2022 m. birželio 20 d. priimtu Vilniaus apylinkės teismo sprendimu G.Jeglinskas prisiėmė papildomas prievoles, kurias galėjo įgyvendinti tik Lietuvoje.
Nors vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (Sandra Jeglinske, - Red.), tačiau teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka įpareigojo G.Jeglinską rūpintis vaikais jų gyvenamojoje vietoje, t.y. Lietuvoje ir, esant nesutarimams tarp tėvų dėl vaikų bendravimo tvarkos, tėvas įsipareigojo matytis su jais ne rečiau nei kas antrą savaitgalį pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą“, – nurodoma VRK pateiktoje informacijoje.
Tai, kad G.Jeglinskas faktiškai leido daug laiko Lietuvoje, anot teisininkės, įrodo banko išrašai apie jo įsigytas kultūrines paslaugas, pavyzdžiui, apsilankymus kine. Be to, G.Jeglinskas rūpinosi savo mama, apmokėjo jos būsto, maisto išlaidas.
Teisininkės išvadoje taip pat nurodoma, kad analizuojamu laikotarpiu G.Jeglinskas buvo aktyvus Lietuvos pilietis, dažnai pasisakantis aktualiais Lietuvai saugumo bei politiniais klausimais Lietuvos žiniasklaidoje bei aukštosiose mokyklose.
Anot teisininkės, ekonominius G.Jeglinsko saitus su Lietuva įrodo ir jo Vilniuje turimas nekilnojamasis turtas bei su jo išlaikymu susiję mokesčiai, taip pat – mokėjimai už komunalines paslaugas.
Rinkimų prievaizdams yra pateiktos sąskaitos, kada galimas kandidatas lankėsi ir pirko prekes ar paslaugas vaistinėse, maitinimo įstaigose. Be to, nurodoma, kad Lietuvoje G.Jeglinskas naudojosi ir teisininkų paslaugomis, kai į teismą kreipėsi dėl skyrybų, taip pat – naudojosi Lietuvoje taikomu mediacijos institutu.
Teisininkė pakomentavo ir kuo G.Jieglinsko istorija skiriasi nuo kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, kuriam rinkimų organizatoriai iš pradžių taip pat nenorėjo leisti dalyvauti prezidento rinkimuose.
Ši sprendimą V.Adamkus 1997 metais apskundė teismui ir, pateikęs pažymą, kad trejus metus buvo registruotas Šiauliuose, laimėjo vadinamąją „šlepečių bylą“.
Anot A.Juškevičiūtės – Vilienės, ankstesnis ir dabar taikomas teisinis situacijos reglamentavimas yra pasikeitęs. „Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą esminiu kriterijumi nustatant nuolatinę asmens gyvenamąją vietą nelaikoma vien tik formali gyvenamosios vietos deklaracija, o tai kur yra asmens asmeninių, socialinių, ekonominių interesų centras“, – VRK nurodo teisininkė.
Jeigu rinkimų prievaizdų dėmesio centre atsidūrusiam G.Jieglinskui pavyks įrodyti, kad nebuvo nutraukęs ryšių su Lietuva ir jam galiausiai bus leista dalyvauti rinkimuose, kilęs skandalas gali būti visai naudingas.
Kaip rodo Eltos skelbiama „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa, iki šiol visuomenė menkai ką žinojo apie G.Jieglinską. Net 36 proc. apklaustųjų atsakė nieko nežinantys apie tokį kandidatą.
Tuo metu, pavyzdžiui, apie prezidento posto siekiantį buvusį Konstitucinio teismo pirmininką Dainių Žalimą nieko nebuvo girdėję 23 proc. šios apklausos dalyvių.
Sprendimą dėl G.Jeglinsko registravimo kandidatu VRK žada priimti balandį, tačiau penktadienį Delfi kalbintas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis neabejojo, kad šiuo atveju sveikas protas nugalės.
Politikas tikino, jog partija, prieš keldama į prezidentus G.Jeglinską, įsivertino, ar jis galės kandidatuoti ir abejonių nebuvo: „Mes neabejojom, kad nė aiškintis nereiks. Viskas ir taip yra aišku. Gyvenamoji vieta ir ryšys su valstybe nenusakomas deklaravimu. Tai žmogus, kuris turėjo čia nekilnojamą turtą, ir tebeturi, šeimą, vaikus, kuris čia gyveno, bet dirbo Briuselyje <...>.
Jis neišvažiavo, jis atliko tokią pat misiją kaip ir ponia D.Grybauskaitė ar ponas V.P.Andriukaitis. Jiems yra pritaikyta išimtis, nes juos Lietuva delegavo. Bet G.Jeglinskas irgi išvažiavo į NATO vadovybę su mūsų Vyriausybės rekomendacijomis.
O dabar gaunasi paradoksas, kad žmogui, tame tarpe atstovavusiam ir Lietuvai NATO vadovybėje, tai yra kliuvinys dalyvauti prezidento rinkimuose. Čia tiesiog Kremliaus dovana“.
