„Esame įpareigoti Valstybės saugumo departamento pradėti tyrimą. Esame tyrimą pradėję – dėl paviešintų pavardžių“, – pirmadienį po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Kokia apimtimi vykdomas tyrimas, G. Landsbergis tiksliai neįvardijo, tačiau nurodė, kad kalbama ir apie pavardes pasirodžiusias spaudoje, ir kai kurių politikų pasisakymus.
„Tai yra svarbus dėmuo, bet šalia jo yra dar vienas dėmuo – tai kenkia tiems žmonėms“, – akcentavo ministras.
„Vėliau tie žmonės taip pat prašo neminėti, nenori dalyvauti konkursuose, kai kurie šneka apie išėjimą iš sistemos ir t.t. – nes jie nenori tapti ping-pongo kamuoliu tarp nesutariančių politikų. Dėl to pats neminėjau pavardžių neminėjau, neketinu jų minėti ir neketinu atskiru būdu jų svarstyti“, – pakartojo jis.
Kiek šis tyrimas gali užtrukti, G. Landsbergis spėlioti nesiėmė.
„Yra išsiųsti užklausimai į institucijas, taip pat (vykdomi – ELTA) ir vidiniai patikrinimai Užsienio reikalų ministerijoje“, – aiškino jis.
„Kai turėsime informacijos – supažindinsime, kaip visada“, – pridūrė politikas.
ELTA primena, kad į viešąją erdvę iškilus trintims tarp Prezidentūros ir URM dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, spaudoje pasirodė informacija apie galimas kandidatūras į šį postą – įvardintos diplomatų Giedriaus Puodžiūno bei Laimono Tallat-Kelpšos pavardės. Vėliau šalies vadovas Gitanas Nausėda nurodė dar porą diplomatų, kurie, pasak jo, dalyvavo atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Varšuvoje – tai, anot G. Nausėdos, diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas.
Dėl šio prezidento sprendimo konservatorius Matas Maldeikis kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją (PAKK), prašant įvertinti, ar šalies vadovas neatskleidė tarnybinės paslapties.
Tikina, kad yra pasirengęs ieškoti būdų spręsti konfliktą su Prezidentūra
Po uždaro URK posėdžio, kuriame ministras pristatė susiklosčiusią situaciją dėl įstrigusio ambasadorių skyrimo klausimo, G. Landsbergis teigė komiteto nariams pažymėjęs, jog yra ir toliau pasirengęs ieškoti sprendimų kartu su Prezidentūra. Tačiau optimizmu ministras nepasižymėjo, abejodamas, ar institucijoms pavyks susitarti.
„URK nariai klausė, ar aš esu pasiruošęs toliau ieškoti būdų, kiek tai nuo manęs priklauso – taip, tikrai. Bet nesu įsitikinęs, kad tai pavyks pavykti“, – pripažino konservatorius.
Visgi, klausiamas, ar URM sulaukė Daukanto aikštės pastabų dėl siūlomų kandidatų 2024 m. ambasadorių rotacijai, šalies diplomatijos vadovas patikino, kad jokių formalių diskusijų su Prezidentūra pastaruoju metu nevyko.
„Formaliai nėra įvykusių jokių diskusijų, kurias būtų galima traktuoti kaip kažkokias pastabas ar ne pastabas. Su prezidentu paskutiniai pokalbiai yra įvykę spalio mėnesį. Kol kas daugiau nieko, ką būtų verta svarstyti, nėra buvę“, – aiškino jis, nurodydamas, kad iš prezidento nėra gavęs kvietimo susitikti.
„Užsienio reikalų ministerijoje yra įvykęs konkursas, pavardės yra pateiktos. Dalis pavardžių yra viešinama – tai tos, tai ne tos, tikslios, netikslios. Yra gausybė informacijos, kuri iš esmės yra triukšmas. Ir aš lygiai tą patį pasakiau komitete – kad reikia grįžti į tą stadiją, kurioje Užsienio reikalų ministerija yra pateikusi pavardes ir tada mes žiūrime nuo ten, ar yra kažkoks kelias į priekį, ar ne“, – dėstė jis.
G. Landsbergis patikslino, kad 2024 m. turėtų pasikeisti 14 Lietuvos ambasadorių – įskaitant ir atstovybę Varšuvoje. Visgi, jo teigimu, kol kas Prezidentūra ir URM sutarė tik dėl vienos kandidatūros – ambasadoriaus prie Europos Tarybos.
Mano, kad padarytą žalą diplomatinei tarnybai ištaisyti bus sunku
Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda spaudai teigė, kad ministrui užsiminė apie ambasadorių klausimą po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio. Klausiamas apie šį pokalbį, ką išgirdo iš šalies vadovo, G. Landsbergis nurodė, kad tokie klausimai nesprendžiami trumpais pokalbiais tarpduryje.
„Nesupratau, kad ten buvo užsiminimas. Ta prasme, ne taip daromi tokie dalykai“, – stebėjosi jis.
„Ta žala, kuri yra padaryta per paskutinius mėnesius, yra labai gili. Ir nesu įsitikinęs, kad ją galima atitaisyti po VGT, tarpduryje (užsiminus – ELTA) kažkokiu vienu klausimu“, – kalbėjo ministras.
Jis pakartojo, kad URM vadovaujasi nustatytomis procedūromis, tačiau ambasadorių skyrimas įstringa Prezidentūroje. Jis pastebi, kad tokia tendencija išryškėjo po konflikto dėl ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno.
„Pono Bajarūno atvejis įnešė sumaištį Prezidentūroje. Ką jie praktiškai yra teigę – kad jie liko nepatenkinti to klausimo sprendimui“, – priminė ministras.
„Praktiškai, sustabdė visą ambasadorių paskyrimą“, – apgailestavo jis.
Seimui pakeitus įstatymus, URM galėtų skelbti naują konkursą
Kaip pranešta anksčiau, URK nariai po susitikimo su ministru nutarė inicijuoti Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, numatant aiškesnę tvarką skiriant ambasadorius.
G. Landsbergis teigė remiantis tokį žingsnį ir nurodė, kad įstatymo pakeitimuose galėtų nugulti jau dabar URM galiojančios ministro įsakymu nustatytos tvarkos.
„Kaip Seimo narys, aš nebūčiau prieš kad Užsienio reikalų ministerijos tvarka, kuri dabar nustatyta vidiniais teisės aktais, ji atsirastų įstatyme“, – pažymėjo jis.
„Tada būtų aišku, kas ką daro“, – pridūrė G. Landsbergis.
Ir nors į detalesnes diskusijas dėl įstatyminių pokyčių nesileido, ministras nurodė, kad pokyčiai teisės aktuose leistų URM organizuoti naują konkursą dėl ambasados vadovo Lenkijoje pozicijos.
„Jeigu pataisos būtų priimtos, URM galėtų skelbti naują konkursą į ambasadorius“, – aiškino politikas.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį.
Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
