„Mūsų aktyvus veiksmas tarptautinėje bendruomenėje nebuvo nepastebėtas Kinijos ir ilgainiui jos pozicija tapo nuosaikesnė. Ilgainiui ir santykiai atsistatys, tačiau tai užtruks gerokai ilgesnį laiką“, – antradienį pradėtame Rytų Europos studijų centro (RESC) rengiamame diskusijų su kandidatais į prezidentus cikle sakė G. Nausėda.
Visgi prezidentas akcentuoja ir toliau palaikantis Lietuvos poziciją Taivano atžvilgiu.
„Turime teisę užmegzti santykius su bet kuriuo pasaulio regionu. Mes tai padarėme drastiška forma, kuri sukėlė hipertrofuotą Kinijos reakciją. Manau, kad būtų buvusi didelė klaida persigalvoti, nes tai būtų buvęs sprendimas iš silpnosios pozicijos“, – tikino šalies vadovas.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino, jog Kinijos atstovybė sustabdė vizų išdavimą Lietuvos piliečiams.
