Į užsitęsusius ginčus dėl ambasadorių paskyrimo su valdančiaisiais įsivėlęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo santykiai su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu yra normalūs.
„Normalūs tie santykiai. Kartais jūs darote visokias išvadas“, – antradienį žurnalistams teigė prezidentas, pridurdamas, kad neseniai su G. Landsbergiu turėjo progą pakalbėti.
„Jis lankėsi Valstybės gynimo taryboje. Po jos šiek tiek pakalbėjome. Jeigu bus poreikis – susitiksime. Telefonu pasikalbėsime. Nedarykite išvadų iš politinių įvykių“, – teigė prezidentas.
„Mes tikrai suprantame – tikiuosi, kad galiu kalbėti už abu – savo atsakomybę prieš šalį“, – pridūrė jis.
Visgi, tęsė šalies vadovas, nusileisti ginče dėl ambasadorių paskyrimo jis nėra pasiruošęs.
„Politinis procesas nėra kada žmogus su antspaudu sėdi prie stalo ir deda antspaudą ant bet ko, ką jam pakiša. Aš toks tikrai nebūsiu. Jei norima notarą surasti, notarų Vilniuje yra ne vienas“, – apibendrino G. Nausėda.
Nemano, kad užsitęsę ginčai kenkia nacionaliniam saugumui
Šalies vadovas nesutiko su nuostata, kad institucijų nesugebėjimas susitarti dėl to kas toliau vadovaus Lietuvai strategiškai ambasadai Varšuvoje yra iššūkis nacionaliniam saugumui. Prezidento teigimu, svarbiausia, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiuo metu yra geri.
„Ar jums pasirodė, kad prezidentas Duda atvažiavo į Lietuvą tam, kad mūsų santykiai yra blogi?“, – retoriškai klausė prezidentas.
„Visada yra politikų teigiančių įvairius dalykus. Svarbiausia kokia yra iš tikrųjų situacija. Mūsų santykiai su Lenkiją yra puikūs. Neabejoju, kad tokie išliks ateityje“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
