Bendras sutarimas
2021 metais skyrusi 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jau 2022 metais Lenkija savo išlaidas gynybai padidino iki 2,4 proc. BVP. Tuo metu 2023 metais Varšuva žengė ryžtingai ir krašto apsaugai skyrė iš viso net 4,2 proc. BVP arba apie 137 mlrd. zlotų (30,5 mlrd. eurų).
Lenkija – procentaliai daugiausiai savo saugumui skirianti NATO valstybė. Tiesa, jos skiriamos realios lėšos vis tiek nublanksta prieš JAV ar Jungtinės Karalystės skiriamas lėšas gynybai.
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Adam Roževič naujienų portalui lrytas.lt nurodė, kad 3,1 procento gynybai bus skiriama iš valstybės biudžeto, o dar 1,1 proc. – iš specialaus prieš kelerius metus sukurto ir valstybės banko valdomo fondo, skirto sustiprinti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, pagreitinti kariuomenės modernizaciją.
„Lenkai nori labai stipriai išplėsti savo kariuomenę, todėl suma, skirta iš biudžeto, yra surinkta daugiausia iš pačių mokesčių, o specialusis fondas turi galimybę ir skolintis. Tad vienas iš sprendimo būdų, kurį lenkai rado, buvo sukurti šį fondą ir skolintis specialiai jam“, – paaiškino RESC analitikas.
A.Roževič teigimu, Lenkija didžiąją dalį numatytos sumos skirs ginkluotės pirkimui, taip pat karių skaičiaus didinimui, didesnėms jų algoms, karių pratyboms, infrastruktūrai.
Nors biudžetas su reikšmingai didesnėmis išlaidomis gynybai buvo sudarytas dar Mateuszo Morawieckio vyriausybės, ir buvo nuogąstavimų, kad naujoji Donaldo Tusko vyriausybė galėtų nurėžti dalį skiriamos sumos, visgi, anot eksperto, tiek Lenkijos visuomenėje, tiek tarp pačių politikų vyrauja sutarimas, kad grėsmės yra aiškios, o gynybą reikia stiprinti.
A.Roževič svarstė, kad Lenkijos visuomenėje, priešingai, nei Lietuvoje, mažiau nesutarimų dėl didinamų išlaidų gynybai galėtų būti dėl specifinio šalies konteksto.
„Aišku, visą laiką visuomenėje būna įvairių atgarsių, bent jau žiniasklaidoje buvo tam tikrų batalijų dėl biudžeto – vis tiek tai yra svarbiausias valstybės dokumentas. Buvo klausiama, kodėl nėra skiriama daugiau lėšų mokytojams, pensininkams, švietimui. Tačiau labai negatyvių pasisakymų dėl to, kad yra stiprinama gynyba, nėra.
Reikėtų prisiminti ir kontekstą, kai prieš kelerius metus žiniasklaidoje buvo nutekėjusi informacija, kaip atrodytų Lenkijos gynyba – tie nutekėję dokumentai neparodė paties geriausio scenarijaus. O matant, kokiu brutalumu Rusija kovoja prieš Ukrainą, Lenkijoje yra gana didelis palaikymas išlaidų gynybai didinimui“, – patikino A.Roževič.
Pasak analitiko, daugiau klausimų lenkams kelia ne tai, kodėl šalis tiek išleidžia gynybai, bet kaip ir kam šie pinigai yra panaudojami.
„Visuomenėje, o ypatingai tarp ekspertų, buvo tikrai kontraversiškai vertinamas sprendimas pirkti naikintuvus būtent iš Pietų Korėjos. Naikintuvai, kuriuos Lenkija pasirinko, nėra tokie pažangūs – juos būtų sunku prilyginti su tuo pačiu F-16 modeliu, kuriuos lenkai jau turi“, – įvardijo jis.
Kam Lenkija skirs lėšas?
Apskritai lenkų prioritetas, anot eksperto, yra sausumos kariuomenės didinimas – Lenkija siekia savo kariuomenę padidinti iki 300 tūkst. karių. 2023 metais paskelbta, kad Lenkijos kariuomenę sudaro daugiau nei 172 tūkst. karių.
„Tai yra gana ženklus augimas, atsižvelgiant į jų demografiją – man sunku patikėti, kad jie galėtų pasiekti 300 tūkst. karių ribą taikos metu.
O kalbant apie techniką, jų planas yra turėti tūkstantį Pietų Korėjos tankų – bet tai vis dar yra planas, kuris nėra iki galo aiškus. Apie 300 iš tų tūkstančio tankų turėtų būti pagaminti Pietų Korėjoje, o visa likusi dalis jau turėtų būti pagaminta pačioje Lenkijoje.
Jiems buvo labai svarbu, kad šie tankai būtų gaminami Lenkijoje, kad būtų stiprinami pačios Lenkijos gynybos pramonės pajėgumai“, – pasakojo A.Roževič.
Taip pat Lenkija turėtų gauti apie 30 JAV naikintuvų F35, kurie vis dar yra gaminami.
Lenkija taip pat perka daugiau nei 600 Pietų Korėjos haubicų K9, be to, tęsia ir savo pačių „Krab“ serijos haubicų gamybą.
„Šie skaičiai atrodo labai įspūdingi ir dideli, nes lenkų politikai labai mėgsta kalbėti apie tokius didelius skaičius, galvodami, kad tie skaičiai labai greitai ir pasirodys. Bet, kaip rodo praktika, tie skaičiai labai retai pasirodo savo originalioje formoje.
Todėl labai abejoju, kad iš tiesų ir bus tas tūkstantis tankų. Tai verčiau yra pasakymas, ko jie norėtų turėti, negu tai, kas bus įmanoma turėti. Tiesiog sunku patikėti, kad ta pati Pietų Korėja galėtų pagaminti tokį skaičių tankų iki tos datos, kurią lenkai yra numatę – apie 2030 metus ši programa turėtų baigtis“, – įvardijo RESC analitikas.
Lenkai taip pat investuoja į oro gynybos sistemas, o ir patys kuria savo trijų lygių oro gynybos sistemą. Lenkija siekia didinti savo pajėgumus ir jūroje – statosi tris fregatas.
„Lenkai į pajėgumų stiprinimą žiūri ambicingai ir apie šiuos skaičius kalba pompastiškai, tačiau šiuo atveju būčiau labiau pesimistas – taip, gynybą jie vertina rimtai, tačiau nebūčiau linkęs tikėti tais skaičiais, kuriuos jie anonsuoja“, – įvertino analitikas.
Tiesa, dabartinis krašto gynybos finansavimo procentas, eksperto žiniomis, yra maksimalus bent jau taikos laikotarpiui. Tačiau, jeigu Ukraina vis dėlto karą pralaimėtų, Lenkijos politikai buvo užsiminę, kad šalies išlaidos gynybai galėtų viršyti ir 5 ar 6 proc. BVP.
Ar galėtų Lietuva pasekti Lenkijos gynybos finansavimo keliu, A.Roževič nesiėmė svarstyti.
„Lenkija turi labai savitą savo teisinę sistemą – reikėtų įvertinti teisinius aspektus, kaip jie suderino tokio fondo egzistavimą, kaip šis fondas apskritai atsirado“, – kalbėjo analitikas.
