„Pasidžiaukime tuo, kad sutarta dėl 50 mlrd. eurų fondo Ukrainai. Tai yra puiki žinia Ukrainai, jos tautai“, – žurnalistams po EVT susitikimo kalbėjo G. Nausėda.
„Aš manau, kad tai siunčia labai gerą signalą JAV Kongresui, kuris, tikėtina, taip pat spręs dėl panašios sumos makrofinansinės pagalbos Ukrainai. Esu įsitikinęs, kad Ukrainai reikalingos kelių valstybių pastangos, vien tik ES pastangų gali pasirodyti besą nepakankama“, – akcentavo G. Nausėda.
Anot jo, ketvirtadienį Vengrijos pasiūlymui kasmet balsuoti dėl lėšų skyrimo nebuvo pritarta. Visgi, pažymėjo šalies vadovas, sutarta kas metus diskutuoti dėl paramos fondo panaudojimo.
„Referuojant į mūsų ankstesnį pokalbį, eina kalba apie kasmetinę ne peržiūrą, o diskusiją dėl fondo panaudojimo. Jokio balsavimo, kuris vėl pagimdytų tam tikras problemas dėl susitarimo ar konsensuso nebus – nereikia jo“, – pridūrė prezidentas.
Be to, teigė G. Nausėda, buvo pasiūlyta dviejų metų perspektyvoje kreiptis į Europos Komisiją (EK), kad ši pateiktų savo įžvalgas dėl paramos fondo ateities.
Šalies vadovas tikino, kad šį kartą Vengrija neturėjo išankstinių reikalavimų ar kontrpasiūlymų.
„Kol kas nėra jokių išankstinių reikalavimų, ir šį kartą, tiesą sakant, stebėtinai kažkokių kontrpasiūlymų neišgirdome. Manau, kad vis dėlto tas galėjimas grįžti padiskutuoti šiuo klausimu po metų patenkino Vengrijos pusę“, – teigė prezidentas.
ELTA primena, kad prieš viršūnių susitikimą Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Vengrija pasirengusi prisidėti prie sprendimo numatyti paramos fondą Ukrainai. Tačiau esą būtina sąlyga, kad kiekvienais metais būtų sprendžiama iš naujo, ar toliau siųsti pinigų, ar ne.
Vis dėlto, daugumai šalių narių kritikuojant tokią sąlygą, šis pasiūlymas nepriimtas.
