„Aš esu santūrus žmogus, bet, man atrodo, kad visos linijos jau yra peržengtos. Nežinau, ko tokiais veiksmais yra siekiama“, – Eltai teigė ERK pirmininkė.
Pasak jos, užsienio reikalų viceministras, atsižvelgiant į Lietuvos atstovavimo Europos vadovų taryboje praktiką, turėjo vykti kartu su prezidento delegacija.
„Juk labai aiškiai yra parašyta, kas rengia ir derina pozicijas. Tai yra Vyriausybė“, – teigė konservatoriams priklausanti politikė.
ERK pirmininkės teigimu, neįprasti ir nekonstituciški Prezidentūros sprendimai suformavo neapibrėžtą situaciją, kai jos vadovaujamame komitete nebus galimybės, laikantis reglamentų, išklausyti ataskaitos dėl EVT vykusio posėdžio.
„Tokiais atvejais Komitete pirmiausiai žodis suteikiamas Vyriausybei. Taip įpareigoja statutas. Dabar Prezidentūros pasirinkimas stumia mus į antistatutinį ir antikonstitucinį veiksmą. Ko mes išklausysime? Kaip aš galiu paklausti Simono Šatūno apie tai, kas buvo kalbėta, jei jo paties nebuvo?“, – pasipiktinimo neslėpdama retoriškai klausė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Gaila, jei šiuo atveju vadovaujamasi asmeniškumais. Gaila, jei prezidentas ir jo komanda negerbia valstybės sąrangos. Juk Seimas, Vyriausybė dalyvauja ES politikos formavime ir tai numatyta pagal konstitucinę teisę bei prievolę“, – pridūrė ji.
ERK pirmininkės teigimu, susiklosčiusi situacija yra neįprasta ir veikiausiai analogų neturinti.
„Pagal pozicijų derinimo principą, mes vadovaujamės konstituciniu aktu bei Seimo statuto straipsniais. Tokiu atveju Vyriausybė mums pateikia pozicijas, kurias mes, jei reikia, papildome ir patvirtinamame arba nepatvirtiname. Tada jos yra įgarsinamos Lietuvos atstovų Europos vadovų taryboje. Iki šiol visada po vykusios EVT ataskaitą pristatydavo atsakingas viceministras, kuris atsakingas už ES klausimus. Ar tai buvo Pranckevičius, Karoblis, Neliupšienė. Dabar pareigas einantis Simonas Šatūnas nėra įtrauktas į delegaciją. Tad reikia užduoti klausimą, kokią ataskaitą gali duoti žmogus, kai jis pats nedalyvavo susitikimuose“, – stebėjosi parlamentarė.
Pasak jos, tokia situacija kaip reikiant papiktino ERK priklausančius politikus.
„Niekas nepasakė, kad tai yra normalu. Buvo net balsų netvirtinti pozicijų“, – teigė ji.
Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, nemažiau keista ir tai, kad trečiadienį vykusiame ERK narių susirinkime nebuvo įprastų Prezidentūros atstovų. Vietoje jų dalyvavo Prezidentūros darbuotoja, kuri negalėjo aiškiai atsakyti į parlamentarų keliamus klausimus.
„Mes jos paprašėme perduoti Prezidentūrai, kad tai nėra priimtina“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Prezidentūra: S. Šatūnas rengiantis EVT susitikimui jau padarė, ką galėjo
Reaguodama į ERK narių reiškiamą pasipiktinimą Prezidentūra teigia, kad S. Šatūnas jau atliko savo darbą tiek, kiek galėjo, prisidėdamas prie pasirengimo EVT.
„Europos reikalų ministrai savo darbą atlieka ES Bendrųjų reikalų taryboje. Šios Tarybos darbo rezultatai atsispindi parengiant Europos Vadovų Tarybos susitikimus, taigi, viceministras Simonas Šatūnas rengiantis šiandienos neeiliniam Europos Vadovų Tarybos susitikimui jau padarė kiek ir ką galėjo“, – teigia Prezidento komunikacijos grupės atsakyme Eltai.
Prezidentūra taip pat akcentuoja, kad EVT „yra šalių vadovų susitikimo formatas, derybų salėje jie sėdi vieni, be ministrų ar kitų delegacijos narių“.
Svarsto grįžti prie Lietuvos atstovavimo EVT reglamentavimo klausimo
Apibendrindama situaciją R. Morkūnaitė-Mikulėnienė apgailestavo, kad Lietuvai svarbus dalyvavimo EVT klausimas tapo persmelktas asmeninių antipatijų.
„Gaila jei šiuo atveju vadovaujamasi asmeniškumais. Suaugę žmonės turėtų vadovauti sutartomis taisyklėmis“, – sakė konservatorė, neatmesdama galimybės, kad jau artimiausiu metu valdantieji galėtų pateikti prieš kelis metus žadėtą atstovavimo EVT reglamentavimo įstatymą.
„Viskam yra ribos“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.
Ginčai tarp G. Landsbergio ir prezidento tęsiasi jau nuo praėjusių metų
Pastaruoju metu tęsiasi Prezidentūros ir Vyriausybės tarpusavio kivirčai, prasidėję nesutarimais dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo. URM sulaukus ambasados Londone darbuotojų skundų dėl diplomato elgesio, mobingu kaltinamas ambasadorius spalį buvo atšauktas konsultacijoms. Tačiau Daukanto aikštė ragino atlikti nepriklausomą tyrimą. Be to, pasak prezidento G. Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.
Vėliau įtampos persikėlė ir į debatus dėl naujojo diplomatinės atstovybės vadovo Varšuvoje paskyrimo. Institucijos nesutaria, kas kaltas, kas strategiškai svarbioje kaimyninėje valstybėje Lietuva vis dar neturi savo atstovo.
Situacija tarp Prezidentūros ir URM dar labiau paaštrėjo po to, kai šalyje lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau ministras G. Landsbergis nebuvo pakviestas į šalių delegacijų susitikimą. Pats G. Nausėda teigė, jog jis nebuvo kviestas ne dėl asmeninių priežasčių.
