„Per pastaruosius 34 nepriklausomybės metus Vidaus reikalų ministerijai vadovavo tik dvi moterys (2 iš 20). Tačiau iki šiol jokiai teisėsaugos institucijai nevadovavo nė viena moteris“, – tarptautinėje konferencijoje „Moterys teisėsaugoje“ kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, Lietuvoje yra apie 19 tūkst. teisėsaugos pareigūnų. Maždaug trečdalis, 6500, jų yra moterys. Per pastaruosius du dešimtmečius (nuo 2004 m., kai įstojome į ES) moterų teisėsaugos institucijose padvigubėjo. Statistika rodo, kad daugiausia moterų dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (50 proc.) ir policijoje (43 proc.). Mažiausiai – Viešojo saugumo tarnyboje (15 proc.) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (8 proc.).
Nors A. Bilotaitė džiaugėsi, kad ES valstybėse narėse pagal lyčių balansą policijoje Lietuva užima lyderiaujančias pozicijas ir lenkia net Švediją, visgi, ji teigė, kad aukščiausio lygio vadovų pozicijas užimančių moterų yra mažiau nei 4 proc.
„Dėl to moterų dalis aukščiausio lygio vadovų postuose Lietuvoje sudaro mažiau nei 4 proc. Viena iš priežasčių – su lytimi susiję iššūkiai: lyčių stereotipai ir diskriminacija, profesinio tobulėjimo kliūtys, sunkumai derinant darbą ir asmeninį gyvenimą“, – tęsė ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, ES reikia skatinti moterų profesinį tobulėjimą ir mokymą, užtikrinti sąžiningą skatinimo ir motyvavimo sistemą, suteikti lanksčias darbo sąlygas bei sukurti saugią darbo aplinką.
„Galėtume sukurti mentorystės programas ir tinklus, kurie padėtų moterims užimti vadovaujančias pozicijas. Galbūt būtų galima sukurti specialią ES lygmens mainų programą, skirtą moterų įgalinimui skatinti“, – svarstė ministrė.
„Turėtume apsvarstyti galimybę sukurti internetinę platformą, kurioje būtų galima pranešti apie diskriminacijos atvejus“, – pridūrė ji.
Pasak jos, tokia platforma galėtų atsirasti jau šiais metais.
Kaip skelbiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime spaudai, konferencijoje dalyvavusi už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson sveikino konferencijos idėją ir kėlė klausimą, ar teigiami pokyčiai prekybos žmonėmis, vaikų seksualinio išnaudojimo ir kitose saugumo srityse vyksta dėl to, kad joms vadovauja moterys.
„Visuomenė yra geriausiai apsaugota, kai sprendimų priėmime yra atstovaujama visa visuomenė. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, nuvykusi į pasienį ir pamačiusi visus išsigandusius vaikus ir moteris, supratau, kad jie gali tapti prekybos žmonėmis aukomis. Iškart inicijavome priemones apsaugoti moteris ir vaikus, ir užkirtome kelią šiems nusikaltimams. Ar tai padaryti pavyko todėl, kad aš moteris? Galbūt“, – kalbėjo Y. Johansson.
Y. Johansson kalbėjo ir apie ES daromus pokyčius šia tema.
„Žinau, kad kaip Europos Sąjunga sugebėjome padaryti daug daugiau, nei svajojau prieš ketverius metus, kai pradėjau dirbti“, – teigė ji, pabrėždama moterų darbo statutinėse įstaigose svarbą.
