„Akivaizdu, kad yra stiprių politinių jėgų, kurios žiūrėdamos į ateitį renkasi bendravimą ne kovos, ne bandymu atimti iš kažko kažkokių galių kelią“, – „Žinių radijuje“ antradienį kalbėjo F.Jansonas.
Nors LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė savaitgalį užsiminė, jog tiesiogiai dėl paramos su G.Nausėda nekalbėjo, tačiau esą ji „matė signalų ir žvilgsnių“, kad bendradarbiavimo galimybė su prezidentu tikrai yra. F.Jansonas svarstė, kad signalų G.Nausėda nesiuntė, bet bendrų taškų galima atrasti.
„Parama, be abejo, yra svarbi, kiekviena parama yra reikalinga partijos, kuri yra šią akimirką populiariausia ir labiausiai Lietuvos žmonių mėgiama. Ar siuntė signalus žvilgsniais ar dar kažkaip – tikrai nemanyčiau.
Šiuo atveju turbūt aš kaip signalą matyčiau visą prezidento kadenciją – ta pati gerovės valstybės idėja ir atskirčių mažinimo idėja yra pakankamai artima vadinamoms centro kairėms partijoms. Tai natūralu“, – vertino F.Jansonas.
Tiesa, kai kurie socialdemokratai, pavyzdžiui, Algirdas Sysas, tokiu partijos sprendimu remti G.Nausėdą pasipiktino jau pirmąją dieną. Anot F.Jansono, net ir tai yra gana suprantama.
„Socialdemokratų partija turi turbūt daugiau nei 14 tūkstančių narių. Jeigu partijoje visada būtų viena nuomonė, greičiausiai ji būtų ne socialdemokratų, o vadintųsi kitaip.
Dėl vieno ar kito politiko požiūrio į tai, ką daro ir ką galėtų daugiau daryti prezidentas, kiekvienas gali turėti savo požiūrį. Apie tai, ką darė prezidentas penkerius metus, manau, kad pakankamai gerai matoma tiek socialinėje-ekonominėje politikoje, ypač kas nėra tik pensijos – tai yra ir mažiausio atlyginimo didinimas kartu su vyriausybėmis, žmonių su negalia įtraukimo failai ir daugybė kitų dalykų.
Ar tai reikėtų pavadinti ar būtų galima pavadinti socialdemokratine politika – ne. Sakyčiau, prezidentas neturėtų ir nėra apsibrėžęs ties kažkuria viena partija, bet manau, kad yra pakankamai daug partijų, kur tos pačios idėjos yra svarbios žmonėms“, – aiškino G.Nausėdos atstovas.
Pasak F.Jansono, sprendimas, kurį LSDP paskelbė savaitgalį, tik parodo, kad ši partija prezidento politikoje mato bendrysčių su savo programa.
Paklaustas, ar G.Nausėda būtų pasiruošęs su LSDP ieškoti kompromiso, pavyzdžiui, ir partnerystės klausimu, kuris yra įrašytas socialdemokratų programoje, tačiau kuriam prezidentas iki šiol nėra išreiškęs palaikymo, F.Jansonas svarstė, kad sutarimo ieškoti galima visada.
„Tam nereikalingi socialdemokratai valdančiojoje daugumoje, kad prezidentas būtų pasiruošęs. Jis ir su šia valdančiąja dauguma yra ir buvo pasiruošęs diskutuoti, jis yra išsakęs savo poziciją apie tai, kad santykiai tarp vienos lyties asmenų privalo būti sutvarkyti. Tai galima padaryti pačiais įvairiausiais būdais – nuo Civilinio kodekso keitimo iki atskiro įstatymo.
Seime jų buvo bent du, prezidentas savo požiūrį išsakė, jam Artimo ryšio įstatymas atrodė turintis daugiau perspektyvų ir priimtinesnis, jis tą visiškai atvirai pasakė. Prezidento siekis yra vienas – kad Konstitucijos 38 straipsnio būtų laikomasi. Ties ta vieta yra tam tikros pozicijos, visa kita yra konsensuso ieškojimas“, – aiškino F.Jansonas.
„Laisvės partija žadėjo tą padaryti per 100 dienų, turbūt ir per tūkstantį ar pusantro tūkstančio nepavyko, bet tai nereiškia, kad kiti to nedarys. Manau, kad visuomenė keičiasi ir šis klausimas turės būti išspręstas ir bus išspręstas“, – pridūrė jis.
