Taip pat nuo pavasario siūloma drausti pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą ir kituose Lietuvos-Baltarusijos pasienio punktuose.
„Sprendimas yra riboti visuose pasienio kontrolės postuose su Baltarusija judėjimą asmenų su dviračiais, taip pat pėsčiomis“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Apsvarsčiusi institucijų pasiūlymus, kuriais siekiama mažinti rizikas, susijusias su išaugusiais tranzito per Lietuvą ir Baltarusijos srautais, kaimyninės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla bei sankcionuotų prekių ir kontrabandos gabenimo kontrole, NSK taip pat ragina Ministrų kabinetą apsispręsti dėl keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo Kenos geležinkelio PKP ribojimų.
Komisija nutarė taip pat paraginti Užsienio reikalų ministeriją kontaktuoti su Lietuvoje gyvenančiais Baltarusijos opozicijos atstovais, raginant juos vengti kelionių į Baltarusiją.
Be to, siūloma palaipsniui mažinti išduodamų leidimų skaičių reguliarų keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams. Kaip vėliau surengtos spaudos konferencijos metu sakė V. Vitkauskas, siekiama, kad tokių leidimų būtų išduota perpus mažiau.
„Tikslas yra sumažinti 50 proc., bet nedarysime to drastiškai, labai staigiai“, – aiškino jis, akcentuodamas, kad priimant sprendimus bus įvertintos visos aplinkybės. „Tai neįvyks nuo kovo 1 d., bus palaipsninis procesas. (...) Per du mėnesius galbūt pavyktų sumažinti apie trečdalį“, – detalizavo jis.
Punktai ir jų uždarymo laikas pasirinkti neatsitiktinai
NKVC vadovo teigimu, siūlymas uždaryti Raigardo ir Lavoriškių punktus turėjo net keletą priežasčių, tačiau pagrindinė – prastas šių PKP išvystymas ir didėjantys atvykstančių baltarusių srautai.
„Buvo keletas svarbių faktorių, mūsų infrastruktūros išvystymo lygis atskiruose postuose yra skirtingas. Uždaromi punktai yra labiau taisytini dėl įrangos ir technikos koncentravimo. Kitas aspektas yra infrastruktūriškas, Lavoriškėse mes neturime palaukimo aikštelės sunkvežimiams, tai apsunkina mūsų kelių apkrovą ir pareigūnų darbą“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
„Dėl asmenų judėjimo matome, kad Lavoriškėse mažiausiai sumažėjo Lietuvos piliečių judėjimas per sieną, tad nenorime, kad jis būtų naudojamas mūsų piliečiams vykti į Baltarusiją. Tuo metu Raigardo PKP sumažėjimas yra ženklus, tačiau išaugo Baltarusijos piliečių judėjimas į Lietuvą“, – pridūrė jis.
Pasak V. Vitkausko, uždarymo data – kovo 1 d. – taip pat pasirinkta neatsitiktinai, mat sunkvežimių judėjimas per sieną, lyginant su šventiniu laikotarpiu, sumažėjo keliskart.
„Neatsitiktinai pasirinktas šitas laikas, dabartiniai srautai yra labai žemi. Šiandieną mes turime 181 sunkvežimį, kuris laukia eilėje. Jeigu palygintume, prieš pat šventes buvo virš dviejų tūkstančių sunkvežimių, tad sumažėjimas yra 10 kartų“, – sakė jis.
NKVC duomenimis, 2023 m. per valstybės sieną su Baltarusija, kelių PKP asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų (25,5 proc. daugiau nei 2022 m.). 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai. Lietuvos piliečiai kirto sieną 684 tūkst. kartų. Tai 13,4 proc. mažiau nei 2022 m. Lietuvos piliečių srautas visuose kelių PKP, esančiuose prie sienos su Baltarusija krito apie 13,4 proc., o unikalių asmenų skaičius siekė beveik 62 tūkst. ir sumažėjo 17,5 proc. Suaugę Lietuvos piliečiai sieną kirto vidutiniškai 11 kartų per metus. Daugiausia Lietuvos piliečių vyko per Šalčininkų ir Lavoriškių kelių PKP.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio vidurio laikinai uždaryti dar du – Šumsko ir Tverečiaus – PKP su Baltarusija.
Šiuo metu Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas pasienio kontrolės punktas, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – keturi.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vasaros pabaigoje yra užsiminusi apie svarstymus dėl Lavoriškių ir Raigardo PKP uždarymo, tačiau jie, anot politikės, tuo metu nebuvo formalūs.
