Susitikimas prasidėjo 10 valandą ryto. Jo iniciatoriumi tapo G.Landsbergis, prezidento patarėjams garsiai prabilus, kad G.Nausėdos išreikštas pasitikėjimas yra žinutė ministrui, jog šis turėtų pirmas imtis veiksmų.
Po kiek ilgiau nei valandą trukusio pokalbio išėjęs G.Landsbergis jokių konkrečių detalių nepateikė, sakė, kad įvyko „pirmas pokalbis“ dėl ambasadorių.
„Pirmas pokalbis įvyko, vertinu pozityviai. Kol kas dar pranešti kokias nors žinias anksti. Matyt, bus daugiau tokio pobūdžio pokalbių. Konstruktyvus, normalus pokalbis, toks, kokių esame anksčiau turėję daug“, – komentavo ministras.
Nors Prezidentūros atstovus labiausiai domina ambasadorių skyrimai į jau tuščias ar greitu metu ištuštėsiančias Lietuvos ambasadas net keliolikoje valstybių, G.Landsbergiui ne mažiau aktualus buvo E.Bajarūno klausimas, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pripažinus, kad diplomatas bei prezidentas supainiojo viešus ir privačius interesus.
Tiesa, ministras tikino savo siekio atšaukti ambasadorių nesiejantis su VTEK sprendimu. Ambasadorių namo visam laikui jis esą nori paršaukti dėl galimo mobingo skandalo.
„Su prezidentu sutarėme, kad pasikalbėsime su ambasadoriumi, kokie yra jo paties planai. Aš pakalbėsiu pirmiausia, kaip apskritai jis vertina situaciją, nes tokios galimybės po VTEK sprendimo dar neturėjau“, – aiškino G.Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas nenorėjo atsakyti, kokią poziciją dėl E.Bajarūno ateities ambasadoje jam išdėstė G.Nausėda.
Prezidentūra po susitikimo apskritai nuo komentarų susilaikė, savo poziciją žada išplatinti pranešime spaudai.
G.Landsbergis nesileido atsakinėti į klausimus apie konkrečius ambasadorius ar kandidatus jais tapti, pabrėžė nenorintis atsakinėti į „specifinius klausimus“, nurodė ir toliau ketinantis laikytis nuostatos apie konkrečias kandidatų į ambasadorius pavardes nekalbėti.
„Derybos tol, kol įstatymas nepakeistas, yra neviešinamos. To principingai laikiausi, kad aš nei viešai, nei kažkokiais kitais būdais apie pavardes nepasakojau, tai to ir toliau nedarysiu“, – akcentavo jis.
Paklaustas, ar sulaukė kokių nors pasiūlymų iš prezidento dėl paskyrimų, ministras atkreipė dėmesį, kad kandidatus į ambasadorius gali siūlyti tik Vyriausybė. Bet ar sulaukė kokių nors patarimų?
„Gali bandyti įtikinti Vyriausybę pateikti kitus kandidatus. Negaliu atskleisti“, – pasiteiravus, ar sulaukė tokių patarimų, šyptelėjo G.Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras negalėjo atsakyti, kada laukia kitas jo susitikimas su šalies vadovu. Į klausimą, kada bus paskirtas Lietuvos ambasadorius Lenkijoje, jis taip pat atsakė lakoniškai – „turėkime kantrybės“.
Ar susitikimo metu Lietuvos diplomatijos vadovas jautė, kad prezidentas, kaip teigė praėjusią savaitę, juo pasitiki? G.Landsbergis konkrečiai ir vėl neatsakė.
„Aš nelabai leidžiuosi į metafizines apraiškas ir sprendimus. Daugiau ieškojome praktinių sprendimų“, – tvirtino jis.
Ministras neslėpė jau sulaukiantis kolegų iš užsienio valstybių klausimų dėl stringančių ambasadorių skyrimo procesų Lietuvoje: „Būna neformaliai, kad per kokią vakarienę ar priėmimą paklausiama, kaip sekasi, ar ketinate paskelbti kokių nors sprendimų. Tai yra normali diplomatinė praktika.“
Apie planuojamą susitikimą Prezidentūroje pranešta praėjusią savaitę po to, kai prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė nurodė, kad šalies vadovo išreikštas pasitikėjimas G.Landsbergiu yra raginimas ministrui inicijuoti susitikimą. Užsienio reikalų ministerija (URM) tuomet informavo, kad toks susitikimas jau suplanuotas.
Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo.
Daukanto aikštės rūmams ir ministerijai skirtingai aiškinant stringančias šios atstovybės ambasadoriaus skyrimo aplinkybes, klausimas ne kartą aptartas ir Seimo Užsienio reikalų komitete.
Be kita ko, dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E.Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E.Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas.
Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G.Landsbergis laikinai sustabdė E.Bajarūno funkcijas.
Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir po VTEK išvadų, nustačius, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę G.Nausėda ir E.Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad apsilankymas miuzikle buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.
Prezidentūra su VTEK išvada nesutinka. Daukanto rūmai akcentuoja, kad prezidentas iš ambasadoriaus dovanų ar paslaugų negavo. Tuo metu E.Bajarūnas teigė svarstantis šį VTEK sprendimą apskųsti.
