Maskva pirmadienį apkaltino Estiją, Latviją ir Lietuvą, kad jos ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių apsaugą jos ambasadose savo teritorijose.
Trečiadienį savo poziciją dėl naujų Rusijos grasinimų išsakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Pirmiausia, tai ne agresorėms valstybėms mokyti Lietuvą demokratijos ir aiškinti apie tai, kokie yra principai organizuojant rinkimus. Valstybėms, kurios demokratinių rinkimų yra nemačiusios dešimtmečiais.
Antra, yra Vienos konvencijoje numatyti reikalavimai, kaip kad visų diplomatinių atstovybių apsauga, ir Lietuva, kaip konvencijos dalyvė, tiesiog to laikosi. Ir daugiau išplėtoti kažką neturime kažkokių didelių ketinimų“, – aiškino G.Landsbergis.
„Kol kas nebuvo sprendimo, kad vertinga yra atsakinėti“, – pridūrė ministras, paklaustas, ar ministerija ketina į raginimus atrašyti.
Paklaustas, ko tokiais veiksmais šį kartą siekia Rusija, URM vadovas svarstė, kad taip galbūt siekiama ir sutelkti dėmesį.
„Turime būti atidūs ir stebėti rimtai tokius pareiškimus. Rusija yra agresyvi valstybė, kuri vykdo aktyvius karinius veiksmus jau ne vienerius metus prieš mūsų partnerę Ukrainą, ir jos siekiai, spaudimo, mažų mažiausiai diplomatinio ir gal net kitokio, mano vertinimu, eina toliau nei Ukraina, ir tą patvirtina daugelis mūsų regiono kitų valstybių.
Neturime jokių ketinimų nusileisti nei kokiems nors neteisėtiems, ar nesuvokiamiems politiniams reikalavimams – to niekada nebus, vykdysime tai, ką visada darėme, o patys visada turime nepamiršti, kad šalia kiekvieno rusiško pasakymo, kuris atskrieja mūsų atžvilgiu, jis yra mums priminimas, kad mes turime stiprinti savo saugumą visais lygmenimis – karinį lygmenį, diplomatinį, politinį“, – pabrėžė G.Landsbergis.
Savo ruožtu G.Landsbergio patarėja Paulina Levickytė kiek anksčiau taip pat pabrėžė, kad ne Kremliui reikėtų pamokslauti apie rinkimus.
„Ne Kremliui aiškinti ir pamokslauti demokratinėms valstybėms apie rinkimus. Tikrai keista, kad praėjus beveik 10 metų nuo Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos ir neteisėtos aneksijos bei 2 metams nuo stambaus masto invazijos į Ukrainą datos, Rusijai vis dar neaiški Lietuvos pozicija.
Tikrai nepraleisiu progos ją pakartoti: laikomės nuostatos, kad Rusijos sprendimas organizuoti taip vadinamus rinkimus datomis, beveik sutampančiomis su Krymo aneksijos datomis, ir organizuoti juos laikinai okupuotose ar neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, yra neteisėta ir sąmoningai vykdoma Rusijos Federacijos provokacija“, – teigiama P.Levickytės komentare.
URM atstovė pabrėžė, kad Lietuva nepripažįsta ir nepripažins neteisėtų Rusijos prezidento rinkimų surengimo ar jų rezultatų Rusijos laikinai okupuotose ar neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose.
„Rusijos politinė vadovybė ir kiti dalyvavę organizuojant šiuos rinkimus sulauks šių neteisėtų veiksmų pasekmių. Šis neteisėtas žingsnis – tai dar vienas desperatiškas Kremliaus bandymas įteisinti laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę, suteikti tam neegzistuojančio legitimumo iliuziją, toliau grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bei papildantis ilgą Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainoje sąrašą.
Lietuva tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainą ir jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą tarptautiniu lygiu pripažintų sienų ribose. Krymas, Chersonas, Zaporižė, Donetskas ir Luhanskas yra Ukraina“, – nurodė P.Levickytė.
„Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuva tvirtai laikosi ir laikysis tarptautinės teisės ir savo tarptautinių įsipareigojimų, kiek tai susiję su užsienio valstybių diplomatinių atstovybių apsauga, tačiau atsakomybė už galimos provokacijos padarinius atitenka Rusijos Federacijai“, – pridūrė ji.
L.Kasčiūnas: Lietuva nesiruošia vykdyti jokių nurodymų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sureagavo dar griežčiau.
„Retai blaivi būnanti Rusijos Užsienio reikalų ministerijos melo ir neapykantos departamento direktorė Zacharova gali iš Maskvos spjaudytis tulžimi kiek ji nori, tačiau Lietuva nesiruošia vykdyti jokių karo nusikaltėlio Putino režimo nurodymų“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė L.Kasčiūnas.
Maskva pareikalavo, kad visos trys Baltijos šalys „imtųsi visų būtinų priemonių“ užtikrinti ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, kad būtų išvengta „rimtų šiose šalyse gyvenančių Rusijos piliečių demonstracijų“.
„Jei sabotažas tęsis, imsimės ryžtingų veiksmų“, – perspėjo Rusijos ministerija.
