Pasak parlamento vadovės, politinis sutarimas dėl obligacijų poreikio yra, diskutuojama tik dėl konkrečios grąžos dydžio.
„Manome, kad tai galėtų būti vienas iš tų greičiausių būdų surinkti papildomas lėšas. Tikrai pasisakyčiau už tai, kad grąža būtų mažesnė nei skolinantis iš kitų, tarkime užsienyje“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Kiek tai procentų galėtų sudaryti – ar tai būtų 2, ar 3 – yra diskusinis klausimas. Bet esmė būtų tokia, kad paskatintume žmones šiek tiek mažiau gauti grąžos, tokiu būdu prisidedant prie šalies gynybos“, – teigė ji.
Politikams pradėjus ieškoti papildomų gynybos finansavimo šaltinių, Seimo pirmininkė teigia, jog skolinimuisi gynybai pritaria „praktiškai visos“ politinės partijos.
Jos teigimu, būtų galima svarstyti skolintis gynybai vidaus rinkoje.
„Netgi su mažesnėmis palūkanomis nei išorėje. Tokiu būdu skatinant prisidėti ir Lietuvos gyventojus prie to finansavimo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Bet tai tik viena iš priemonių, nes jos vienos tikrai nepakaktų ilgalaikiam finansavimui užtikrinti“, – kalbėjo ji.
Seimo pirmininkė taip pat teigė, esą būtų neatsakinga diskusijas dėl krašto apsaugos finansavimo nukelti ir tęsti po rinkimų.
„Akivaizdu, kad stabdyti šį klausimą ir perkelti jį į laikotarpį po rinkimų būtų labai neatsakinga. Todėl ir vyksta diskusijos, konsultacijos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
