„Lietuva kol kas vienintelė iš mūsų Baltijos kaimynių turi Karinėse oro pajėgose Bepiločių orlaivių grandį“, – pažymėjo ministras.
A. Anušauskas savo įraše „Facebook“ detaliau apžvelgė ir Lietuvos planus įsigyjant bepiločius orlaivius bei antidronines sistemas, kurios Rusijos ir Ukrainos karo metu tapo itin svarbiu ginklu. Pasak ministro, šiais metais tam planuojama skirti 36 mln. eur.
Ministro teigimu, nuošalyje nepalikta idėja valstybei pačiai vystyti bepiločių industriją. Politikas pažymi, kad apie tokią iniciatyvą jis kalbėjo dar prieš kelis metus.
„Rezultatas toks, kad po to su lietuviškais gamintojais sudarėme sutarčių už 1,3 mln. eur. Dalis užsakymų buvo skirta ir Ukrainos poreikiams patenkinti. Džiaugiuosi, kad vis daugiau politikų atranda bepiločių sritį, lanko lietuvių gamintojus, turi galimybę įsitikinti kaip jiems reikalingas KAM pernai parengtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas, sudarysiantis geresnes sąlygas plėtoti savo veiklą. Žodžiu, visi dirbam bendram tikslui ir darom savo darbus net ir rinkimų metais, bet ne dėl rinkimų“, – apibendrino A. Anušauskas.
Prezidentui kilo klausimų, ar nėra nuvertina bepiločių orlaivių svarbą gynybai
Šią savaitę prezidentas G. Nausėda leido suprasti, kad yra sunerimęs dėl dronų pramonės vystymo Lietuvoje. Dėl to jis pareiškė, kad ketina susitikti su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu ar net šiam klausimui inicijuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Pasak prezidento, krašto apsaugos sistema ir kariuomenė nuvertina bepiločių orlaivių svarbą gynybai. Jam taip pat kyla klausimų, kodėl kariuomenė šiuo klausimu nesikreipia į verslo atstovus.
„Kol kas mūsų kariuomenė ne iki galo yra įsisavinusi faktą, kad dronų plėtra yra labai svarbi mūsų visos gynybos strategijos dalis.“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
G. Nausėda kritikavo ir tai, kad įsigyjant gynybos techniką prioritetas teikiamas kaimyninių valstybių, o ne lietuviškai produkcijai.
„Man nesuvokiama kaip galima teikti prioritetą kaimyninių valstybių produkcijai vietoje to, kad įsigyti gerą lietuvišką gaminį. Tai yra ne tik nepateisinama, tai yra nusikalstama, mano požiūriu“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, planuojama, kad kitame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus apsvarstoma dronų gamybos plėtra ir integracija į kariuomenę ne tik žvalgybinėje rolėje.
