Konservatoriaus ir „socdemės“ akistatoje – pralošti milijonai ir palaikymas G. Nausėdai: priminė praeitį

„Žiūrėkite, mes neiname į jokį susitarimą su G.Nausėda, ir tai yra labai aiškiai transliuota – mes nieko neperkame ir nieko neparduodame“, – pabrėžia dabartinį šalies vadovą prezidento rinkimuose nusprendusios remti socialdemokratų partijos narė Rasa Budbergytė, konservatoriams įgėlusi ir dėl praėjusių prezidento rinkimų ir juose dalyvavusios Dalios Grybauskaitės.

 Šarūnas Stepukonis ir Gitanas Nausėda
 Šarūnas Stepukonis ir Gitanas Nausėda
M.Lingė.<br>Ž.Gedvilos / ELTA nuotr.
M.Lingė.<br>Ž.Gedvilos / ELTA nuotr.
Rasa Budbergytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rasa Budbergytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Šarūnas Stepukonis<br>T.Bauro nuotr.
 Šarūnas Stepukonis<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
R. Budbergytė<br>Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
R. Budbergytė<br>Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Mindaugas Lingė<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Lingė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 11, 2024, 11:59 AM, atnaujinta Feb 11, 2024, 3:20 PM

Apie rinkimų aktualijas ir jau kurį laiką aptarinėjamą skandalą, kai buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis kazino galėjo pralošti daugiau nei 30 mln. eurų, skirtų Vilniaus nacionalinio stadiono satybai, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo R.Budbergytė bei konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Laukia Nacionalinio stadiono istorijos išvadų

M.Lingė, paklaustas, ar visos tarnybos, kurios turėjo prižiūrėti, kad taip, kaip nutiko su Nacionalinio stadiono pinigais, neatsitiktų, yra papirktos, ar visgi per daug atsipūtusios, svarstė, kad visa tai – spekuliacinės prielaidos, kurias dabar ir siekiama išsiaiškinti.

Pasak konservatoriaus, gali būti ir vienaip, ir kitaip, o gali būti ir trečiasis variantas.

„Asmeniškai kada būčiau linkęs vertinti situaciją – tai įsiklausęs į galutinės instancijos, kuri atlieka tyrimą, kuris netgi jau išėjęs iš Lietuvos kompetencijos ribos – yra perėmusi Europos prokuratūra – ir kai jau jos išvadose bus pasakyta, kas nesuveikė – ar nesuveikė mūsų įstatymai, ar trūksta, ar buvo spragos, kas leido labai lengvai narstyti, na suprantame, kad idealių įstatymų nėra, norintiems juos apeiti, kai kas labai tik ir ieško būdo ne vadovautis, bet būdo ieškoti, tai jį ko gero, rastų kiekviename įstatyme, ar vis dėlto yra problema ne su įstatymine baze, o su taikymu.

Bet tai turi atsakyti, ko gero, tik kompetentinga institucija, nes dabar mes matome daug įvairių atskirų mozaikos arba puzlės detalių – gal ji rodo vieną vaizdą, bet nebūtinai tai yra tikras vaizdas, ir išvadų daryti iš tos detalės negalime, kokia yra ta tikra situacija. Tai būtų neprofesionalu“, – dėstė M.Lingė.

Tiesa, paprašytas paaiškinti ir tai, kodėl Seimo Antikorupcijos komisija, kurioje dominuoja konservatoriai, kol kas nenori šio atvejo tirti parlamentiniu lygiu, TS-LKD narys aiškino, kad Seimas yra įstatymus leidžianti ir prižiūrinti institucija, todėl tam, kad būtų galima prieiti prie išvados, ar reikia keisti teisės aktus, reikia žinoti, kur tas teisės aktas nesuveikė arba kur atsirado spraga.

„Ar galime pasakyti bent vieną objektyvią prielaidą, kad tai buvo koks korupcinis atvejis? Ar yra STT pradėtas koks ikiteisminis tyrimas, kurios kompetencijai ir priklauso? Ar jų, galų gale, kažkas paklausė, ar jūs šitoje istorijoje matote rizikų dėl korupcinių dalykų? Mes negirdėjome to. (...)

Aš esu komisijos narys, ir kokia ta mūsų praktika yra nusistovėjusi – taip paprastai Antikorupcijos komisijoje yra jau analizuojama po kokių nors rezonansinių įvykių, kai teisėsauga jau yra baigusi savo darbą, yra buvusių ir tokių, kur vyksta teisėsaugos darbas, bet jei yra paralelinis dėmuo ir yra apibrėžtas klausimų ratas, kuris neperžengtų teisėsaugos kompetencijos ribų.

Jeigu keliami klausimai peržengia tas kompetencijas, kurias turi atlikti tarnybos, yra Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kurie yra pasakę, kad būtent Konstitucijos ar laikinosios grupės tyrimų negali būti Seime formuojamos tais atvejais, kada tai priklauso kažkokioms kitoms institucijoms“, – pažymėjo M.Lingė.

Tuo metu R.Budbergytės pasiteirauta dėl jos kolegos, socialdemokrato Tado Vinokuro veiksmų, kuris dėl viešųjų pirkimų Nacionalinio stadiono kontekste kreipėsi į prokuratūrą. Atkreipus dėmesį, kad prokuratūrai sustabdžius viešuosius pirkimus stadiono neišvysime dar daugybę metų, LSDP atstovė Seime tikino, kad tokios pozicijos su kolega nederino, bet tokį T.Vinokuro sprendimą palaiko.

„Tadas Vinokuras yra socialdemokratas, tačiau jis nėra Seimo narys, ir į ką jis nori, į tą kreipiasi. Žmogus ieško teisybės, nes teisybės nėra šioje situacijoje. Aš nenoriu atsakyti, kad nukeliam ar nenukeliam – Viešųjų pirkimų tarnyba yra mūsų Audito komiteto priežiūros sritis.

Mes tikrai planuojame tą visą situaciją su „BaltCap“ ir su Nacionalinio stadiono viešaisiais pirkimais panagrinėti. (...) Mes turime gauti aiškų atsakymą ir tai turi pateikti ta pati Viešųjų pirkimų tarnyba“, – akcentavo R.Budbergytė.

Ką sutarė su G.Nausėda?

Tiesa, socialdemokratų narės pasiteirauta ir apie neseniai šios partijos priimtą sprendimą prezidento rinkimuose remti dabartinį šalies vadovą G.Nausėdą. Parlamentarei priminta, kad prezidentas jau pripažintas pažeidusiu įstatymą, o Seime taip pat dirba komisija, kuri nagrinėja dar praėjusią G.Nausėdos rinkimų kampaniją.

Tačiau, pasak R.Budbergytės, komisija tiesiog yra „politizuotas instrumentas politikams veikti Seime“.

„Ir mes irgi laikome, kad šitas tyrimas yra politizuotas – socialdemokratai to tyrimo komisijoje nedalyvauja. Žinote, aš iki šiol nesu perskaičiusi tos knygos („Pranešėjas ir prezidentas“, – aut.past.) – aš jums atvirai prisipažinsiu. Aš nebūtinai skaitau tai, apie ką visi kalba“, – aiškino socialdemokratė.

Ji taip pat nemano, kad LSDP kiek paskubėjo išreikšti tokį didelį palaikymą dabartiniam šalies vadovui.

„O kodėl mes turėtume gailėtis? Aš manau, kad prezidentas G.Nausėda yra labai gerai vertinamas kaip prezidentas mūsų Lietuvos žmonių. Mūsų, socialdemokratų, rinkėjas taip pat yra labai palankus prezidentui“, – konstatavo ji.

Tiesa, ji nekomentavo kai kurių partiečių pasakytos minties, kad LSDP rinkėjai G.Nausėdą vertina netgi palankiau nei partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę. R.Budbergytė taip pat neatsakė, ar V.Blinkevičiūtė buvo susitikusi su G.Nausėda ir aptarė bendrus taškus, programines nuostatas.

„Aš negaliu pasakyti, nes aš tokių faktų nesu mačiusi ir negaliu apie tai kalbėti. Aš nemačiau tos apklausos. (...)

Žiūrėkite, mes neiname į jokį susitarimą su G.Nausėda, ir tai yra labai aiškiai transliuota iš mūsų partijos pirmininkės lūpų – kad mes nieko neperkame ir nieko neparduodame“, – pažymėjo socialdemokratė.

R.Budbergytė įvardijo visuomenei šiuo metu aktualiausius klausimus, ir svarstė, kaip su prezidentu sutars žmogaus teisių klausimais, dėl kurių nuomonės gerokai išsiskiria.

„Žmonėms šiandien yra svarbiau kainos, perkamoji galia ir gynyba. Žmogaus teisės yra toli toli palyginus. (...)

O galima aš priminsiu, kai Dalia Grybauskaitė buvo remiama konservatorių? Aš labai gerai prisimenu, ką ji man sakė, dar kai buvo neapsisprendusi, su kuo jai eiti į prezidento rinkimus. Ji sako: „Aš galiu eiti ir su tais, ir su tais“.

Ir nuėjo su „tais“. Tai jokių dešinių pažiūrų tikrai neturėjo ir niekas programų nelygino“, – sakė politikė.

Visą pokalbį su R.Budbergyte ir M.Linge žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.