Karybos ekspertas atsakė, ar sąjungininkų nusisukimo atveju Lietuva karo metu turėtų „planą B“

„Reikia nupaišyti V.Putinui raudoną liniją, kad karo metu mes netoleruosime jokių didelių pratybų prie savo sienų ir tą laikysime kaip invaziją, nelauksime, kol jūs įžengsite į mūsų teritoriją – mes vošime dar jums esant ten“, – pabrėžia atsargos pulkininkas, karybos ekspertas Vaidotas Malinionis, svarstydamas, kad Rusija bet kuriuo atveju atsitraukti atgal nebegalės.

Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vaidotas Malinionis<br>T.Bauro nuotr.
Vaidotas Malinionis<br>T.Bauro nuotr.
Vaidotas Malinionis<br>D.Umbraso nuotr.
Vaidotas Malinionis<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2024-02-12 20:23

Todėl, pasak jo, ruoštis grėsmei turime visi.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Pusvalandis su Valatka“ V.Malinionis paaiškino, kaip Lietuva nuo V.Putino agresijos gintųsi net tuo atveju, jeigu dalis sąjungininkų nusisuktų, bei kokius namų darbus reikia padaryti jau šiandien.

„Ant stalo“ – visi variantai?

„Ukrainos namų“ Vilniuje vadovas Viktoras Černišukas, laidoje paklaustas, kaip patys ukrainiečiai vertina tai, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido iš pareigų kariuomenės vadą, generolą Valerijų Zalužną, svarstė, kad nuotaikos pačioje karo kamuojamoje šalyje šiuo metu apskritai yra labai slogios.

„Bičiuliai, draugai, kolegos sakė, kad nuotaika jau seniai seniai yra nekokia. Aišku, tai nesusiję konkrečiai su V.Zelenskiu ir V.Zalužnu. Man taip buvo pasakyta: išlaikyti šiandieninę situaciją, kada mes tvirtai galime atmušti Rusijos agresiją, puolimą, kuris yra vis arčiau įvairių svarbių miestų, liko trys-penkios savaitės.

Jeigu Amerika ir Europa nepadės, tai bus labai sunku“, – kalbėjo V.Černišukas.

Savo ruožtu atsargos pulkininkas, karybos ekspertas Vaidotas Malinionis aiškino, kad Rusija, kaip valstybė, jau mobilizavosi karui, o jai trauktis dabar būtų tiesiog nebeįmanoma.

„Tai yra karui mobilizuota valstybė, ji primena savo statusu tą patį, kas buvo Antrojo pasaulinio karo metu (...), o tai reiškia, kad Rusija nebeturi kelio atgal. (...)

Kai valstybės pasiekia tokį mobilizacijos lygį, jos neturi atgal susivyniojimo mechanizmo – jis neegzistuoja. V.Putinas net jei dabar ir norėtų, jis iš esmės nieko pakeisti nebegali, nes tai yra kaip laiko strėlė – ji lekia tik į vieną pusę“, – kalbėjo V.Malinionis.

O tai, pasak atsargos pulkininko, reiškia, kad arba ji laimės, arba bus sutriuškinta – trečio varianto nėra.

„Kuris variantas mums priimtinas, turime patys sau atsakyti, bet akivaizdu, kad ne pirmas variantas. Todėl mes analogiškai irgi turime reaguoti, ir dabar kariuomenių vadai, ir ne tik kariuomenių vadai, ir vienas iš dabartinių NATO generolų irgi jau yra pasakęs panašias mintis – iš esmės skatina politinę vadovybę reaguoti ir ruoštis“, – dėstė ekspertas.

Kalbėdamas apie tolimesnį karo scenarijų V.Malinionis neatmetė, kad „visi variantai yra ant stalo“, įskaitant ir tai, kad NATO šalis Rusija galėtų pulti dar tebekariaudama Ukrainoje.

„Vokietijos žiniasklaida paviešino tokį karo pratybų scenarijų, kuris gali būti ir pakankamai realistiškas, kur Rusija mobilizuoja 200 tūkst. dar papildomos kariuomenės, sustiprina Donbaso frontą, iki rudens palaukia ir organizuoja „Zapad“ pratybas Baltarusijos teritorijoje, irgi įmeta 150 ar 200 tūkstančių. Nebūtinai jie yra labai gerai ginkluoti, bet tai yra pakankamai didelė masė ir grėsmė.

Rusija turi koncepciją, kaip užpulti NATO – jie apie tai diskutuoja viešumoje. Mes labai mažai diskutuojame viešumoje, kaip Rusiją nugalėsime – turėtume tikrai daugiau diskutuoti“, – svarstė karybos žinovas.

Pasak V.Malinionio, Rusija NATO šalyse naudotų taktiką „deeskaluoti eskaluojant“.

„Tai reiškia, kad jie, pavyzdžiui, įmeta 200 tūkst. karių į Lietuvos teritoriją, užima ją, gal dar pabando kažkiek Lenkijos užimti, o kai pamato, kad NATO reaguoja ir smogia jiems atgal, tada įveda tą eskalavimo-deeskalavimo principą – branduolinį ginklą.

Nebūtinai jį naudoja, bet gali atvežti iš Baltarusijos, pavyzdžiui, į Lietuvą, ir pasakyti, kad mes jį jau turime, jeigu jūs smogsite – mes būtent šitą ginklą ir naudosime. Arba dar kokį nors sprogimą padaro kur nors Baltijos jūroje, parodant, kad jie ryžtingi. Čia jų yra tokia filosofija.

Klausimas, ar Paryžius, Londonas ir Vašingtonas nori čia dėl šitos teritorijos, kuri kažkada priklausė Rusijos imperijai, branduolinio karo. Jų tokia teorija, kad greičiausiai ne“, – kalbėjo atsargos pulkininkas, pridūręs, kad priešnuodis tam tokiu atveju turėtų būti dvejopas.

„Pirmas dalykas: mes turime sakyti Rusijai, kad, jeigu mes matome grėsmę, mes atakuosime jus ne savo teritorijoje, bet mes atakuosime jus galbūt Baltarusijos teritorijoje – tai reiškia, mes užmėtysime jus bombomis su F-16 ir jūs nepajudėsite iš ten.

Bet tą reikia sakyti – jie turi žinoti raudonas linijas, nes mums tas variantas eskaluoti-deeskaluoti, kai mus užima ir tada čia pradedama žiūrėti, ar čia gelbėsimės, mums absoliučiai netinka“, – tvirtino V.Malinionis.

Ar Lietuva turi „planą B?“

Atsargos pulkininko teigimu, ruošiantis karui labai svarbu ne tik ieškoti sąjungininkų, bet ir stiprinti tuos, kuriuos jau turime. Taip pat, anot jo, reikia greičiau ir kur kas daugiau dėmesio sutelkti ir į savo pajėgumus.

„Kad būtent tokios koncepcijos atsirastų, kad rusai žinotų, kur yra raudonos linijos, ir, aišku, mums savo pajėgas reikia spartinti, rezervą treniruoti kuo greičiau, ir civilius gyventojus reikia ruošti, civilinę saugą.

Vietoje stadiono galbūt mums reikėtų pastatyti civilinės saugos infrastruktūros daugiau Vilniaus mieste. Už 200 milijonų mes galėtume pastatyti kokius 200 puikių priedangų, kurių nėra niekur Vilniuje“, – svarstė V.Malinionis.

Todėl, jis pridūrė, kad, nors ir šnekame apie grėsmės augimą, kai kurie mūsų šalies veiksmai rodo priešingai.

„Mes turime ne tik šnekėti, bet ir daryti, ir mūsų ramybė, kad mes čia taip ramiai, pasienyje, gyvename, taip pat raminančiai veikia ir Vakarus. Nes mes gi čia šalia, mes gi geriau žinome, kokie čia pavojai.

Tai mūsų ramybė juos irgi labai ramiai nuteikia – jeigu mes nepergyvename, ko pergyventi Lisabonai? Mums reikia rodyti, kad nėra taip jau ramu“, – ragino specialistas.

Kas nutiktų, jeigu Rusija užpultų Lietuvą, ši paprašytų NATO aktyvuoti 5-ajį straipsnį, o dalis sąjungininkų tai blokuotų ar JAV prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas netgi siektų, kad JAV išstotų iš NATO? Pasak V.Malinionio, šiandien visgi būtų įmanoma kalbėti ir apie „planą B“.

„Aišku, kad taip, kaip Ukraina be Vakarų paramos ilgalaikėje perspektyvoje pralaimės karą, taip ir mes be sąjungininkų atsidurtume labai liūdnoje padėtyje. Bet tai nereiškia, kad to „plano B“ neturi būti.

Įsivaizduokime, kad D.Trumpas laimi rinkimus ir JAV palieka NATO, bet mes vis tiek dar turime Europos NATO valstybes, mūsų gerus draugus britus, Skandinavų šalis, dabar mes turime naujas nares ateinančias – Švediją, jau tikėkimės tuoj bus, ir Suomiją – ir jie irgi yra labai sunerimę. Tai manyčiau, dabar pats laikas su jais šnekėtis dėl atgrasymo koncepcijos.

Švedija vis dėlto savo lėktuvus gamina, Suomija turi savo šarvuočius – aišku, laiko nėra daug, bet tą bendrą dėlionę daryti, manyčiau, įtikinti švedus, suomius ir britus, kad ne kariauti savo teritorijoje, bet nupaišyti V.Putinui raudoną liniją, kad karo metu mes netoleruosime jokių didelių pratybų prie savo sienų, ir tą laikysime kaip invaziją, ir mes nelauksime, kol jūs įžengsite į mūsų teritoriją – mes vošime dar jums esant ten“, – kalbėjo V.Malinionis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.