Dažnai politologai kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir G.Nausėdos konfliktų pradžią įvardija būtent nesutarimą, kas mūsų šaliai turėtų atstovauti EVT – prezidentas ar premjeras.
Valdantieji dabar tikina, kad pavasario sesijoje vėl sieks aiškiau apibrėžti atstovavimo šioje taryboje tvarką, nors G.Nausėda ne kartą tam prieštaravo ir į Briuselį nuolat skraido pats.
Kodėl vėl prireikė kalbėti apie EVT, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir socialdemokratų frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas.
Siūlo „ramiai palaukti“
Kalbėdama apie priežastis, kodėl konservatoriai nusprendė atgaivinti kadencijos pradžioje kilusį klausimą, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažino, kad iš dalies tai yra susiję ir su tuo, jog prezidentas G.Nausėda į paskutinį EVT posėdį nepakvietė užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno.
Tačiau, pasak konservatorių frakcijos Seime seniūnės, priežasčių yra ir daugiau, ir šios buvo įvardintos jau ne kartą.
„Šiek tiek ryšio su tokiu poelgiu yra. (...) Bendrai paėmus, visgi, visos šalys, išskyrus Prancūziją, Rumuniją, Kiprą ir Lietuvą, į Vadovų Tarybą siunčia vykdomosios valdžios – vyriausybės – vadovus.
Tie žmonės yra turintys ir politinę priklausomybę, kaip žinia, mūsuose prezidentas nepriklauso jokiai partijai, tai nepriklauso ir jokiai politinei šeimai Europoje, bet didesnis argumentas tas, kad vykdomoji valdžia yra atsakinga už sprendimų įgyvendinimą, ir vykdomosios valdžios, mano galva, pareiga yra dalyvauti sprendimuose ir priimti tuos sprendimus, kuriuos vėliau parsiveža į Lietuvą“, – aiškino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Politikės teigimu, tokioje dviprasmiškoje situacijoje kaip Lietuva yra buvę lenkai, suomiai, bet jie įstatymo tvarka tokią dviprasmybę sugebėjo išspręsti.
Pasak konservatorės, būtų galima rasti ir tokį sprendimą, kad į EVT prezidentas ir premjeras vyktų pakaitomis.
„Galbūt gali būti toks variantas, kad, jeigu yra svarstomi užsienio politikos klausimai, galėtų prezidentas atstovauti, o jeigu tai yra Europos Sąjungos (ES) einamieji klausimai – biudžetas, žemės ūkio politika ir visi kiti klausimai – tai visgi nėra užsienio politikos dalis – tai yra vidaus politikos klausimai, ir ES politika nėra vien tik užsienio politika.
Jei būtų valia įstatymą priimti, jis įsigaliotų kitoms kadencijoms, nekalbame apie šią kadenciją, bet aš manau, kad būtų sveika Lietuvos politiniam laukui, kad atsirastų aiškumas būtent konstitucinėje sąrangoje, kas už ką atsakingas“, – svarstė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Savo ruožtu socialdemokratas G.Paluckas abejojo, ar atstovavimo EVT klausimas iškeltas laiku – pasak jo, dabar yra ir svarbesnių darbų nei prezidento ir valdančiųjų santykių aiškinimasis.
„Šiuo klausimu mes (socialdemokratai, – aut.past.) nesame priėmę kažkokios nuomonės – yra įvairūs samprotavimai kai kurių atskirų mūsų partijos narių, kaip Vytenio Andriukaičio, bet mes šiandieninę situaciją matome visgi kaip tam tikrą tąsą konflikto tarp kolegų konservatorių ir prezidento, nes priežastinis ryšys tarp tų prastėjančių santykių ir vėl į darbotvarkę grįžtančio to klausimo, atstovavimo Vadovų Taryboje, matyt, visiems yra akivaizdus.
Vien dėl šios priežasties mes siūlytume neforsuoti įvykių ar įstatymų projektų, o tiesiog ramiai palaukti, užsiimti kitais svarbiais dalykais, kurių tikrai mūsų darbotvarkėse nestinga, ir nesudaryti visuomenėje vaizdo, kad mes gebame tik konfliktus organizuoti ir vieni kitus spausti per įstatymų leidybą“, – aiškino G.Paluckas.
Socialdemokratas svarstė, kad yra daug įvairių santykių tarp valdžios grandžių bei institucijų, kurie yra nusistovėję pagal paprotinę teisę ar tam tikrą tradiciją, ir tos tradicijos ardymas, anot jo, yra prasmingas tik tuomet, jeigu tai iš tikrųjų duos didelę pridėtinę vertę.
Tiesa, pasak G.Palucko, Vyriausybės vaidmuo sprendžiant įvairius Europos klausimus irgi yra labai didelis, nes yra ir ministrų tarybos, ir direktyvų reglamentų ruošimo tvarkos, kur įvairiame lygyje dalyvauja tiek ministrai, tiek viceministrai.
„Prezidentas niekada neatstovauja savo individualiai nuomonei, o atstovauja tam, ką paruošė Vyriausybė ir aprobuoja Seimas. Iki šiol taip buvo, ir tas modelis tikrai veikia.
O dabar per įtampą ir konfliktą pamėginti visa tai išmesti ir nustatyti naują tvarką rinkimų įkarštyje, manau, kad be reikalo mes tai darytume, ir degintume tiek laiką, tiek emocijas, kai jos yra reikalingos kitiems svarbesniems klausimams“, – įsitikinęs Seimo narys.
Ragina klausimą pagaliau išspręsti
Savo ruožtu R.Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino, kad kaip tik kadencijos pabaiga ir yra tinkama proga išspręsti tokius klausimus. Ji įžvelgia ir dar vieną didelę spragą, vėl primindama įvykį, kai G.Nausėda į EVT nepakvietė užsienio reikalų viceministro.
„Norėčiau grįžti prie nusistovėjusios tradicijos, apie ką kolega Gintautas kalba. (...) Kada mes kalbame apie pozicijų rengimą, teisingai Gintautas sako, kad rengia pozicijas Vyriausybė, tada Seime mes jas patvirtiname, papildome arba turime teisę ir nepatvirtinti, ir grįžta pas mus, ataskaitas apie rezultatus iš susitikimų duoda Vyriausybės atstovai.
Noriu pabrėžti, kad mes visada į šį klausimą žiūrėjome konstruktyviai, kad, pagal nusistovėjusią tradiciją, Dalios Grybauskaitės tradiciją perėmė ponas G.Nausėda, ir jis tą Lietuvos atstovavimą vykdo, bet pozicijas ruošia Vyriausybė, Vyriausybės atstovų dalyvavimas ne tik formaliuose, bet ir neformaliuose susitikimuose, tas irgi yra svarbu.
Mums Seime ataskaitas po tokio pobūdžio susitikimų duoda Vyriausybė. Tai kaip mes galime dabar šnekėti apie ataskaitas, jeigu Vyriausybės atstovai net nėra pakviečiami dalyvauti tuose susitikimuose?
Man atrodo, yra tam tikros ribos, (...) tai nėra tinkamas žingsnis iš Prezidentūros pusės, ir tikrai būtų aiškiau, jei mes tai sureglamentuotume įstatymu, ir ateityje būtų daugiau aiškumo šiuo klausimu“, – kalbėjo konservatorė.
G.Paluckas savo nuomonės laikėsi ir toliau, pabrėždamas, kad nereikėtų taisyti to, kas ir taip gerai veikia.
„Manau, kad iš to pastarojo epizodo, kuris tikrai jau nėra labai racionalus, kad į EVT nebuvo kartu prezidento į delegaciją pakviestas naujasis užsienio reikalų viceministras, negalime daryti labai gilių išvadų, nes gali būti, kad tai susiję su pačia viceministro asmenybe – prisimename, kad tai buvo per tuos dalykus apie „valstybininkų“ sąmokslo skandalus minima pavardė.
Šnekant apie patį reguliavimą, aš dar kartą kartoju – tradicijos keitimas prasmingas tik tada, kai jis įneštų kažkokią pridėtinę vertę. Dabar žmonės paprasčiausiai sako: žiūrėkit, jūs santykius aiškinatės, norite atkeršyti vieni kitiems, dėl to siūlote keisti atstovavimą.
Aš tikrai nebūčiau linkęs keisti tvarkos, nes kol kas nematau rimtų argumentų, kuo tai pagerintų Lietuvos interesų atstovavimą. Niekada nesu girdėjęs, kad prezidentas sektų savo kažkokias pasakas ar savo pozicijoms atstovautų, skirtingai nuo to, kas buvo paruošta Vyriausybės.
Jeigu tai veikia, kaip sakoma, nereikia imti ir taisyti“, – įsitikinęs socialdemokratas.
