Pasak URM, pasirodžius informacijai viešojoje erdvėje, antradienį Rusijos pareigūnai oficialiai patvirtino, kad Lietuvos ir kitų užsienio valstybių piliečiai, atsakingi už paminklų sovietiniams kariams šalinimą, yra įtraukti į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą.
Ministerija pabrėžė, kad šie Rusijos sprendimai prieštarauja visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, rodo pastangas falsifikuoti praeitį ir reiškia nepagarbą Lietuvos istorinei atminčiai.
URM pareikalavo nedelsiant nutraukti politiškai motyvuotą Lietuvos piliečių persekiojimą.
ELTA primena, kad Maskva antradienį paskelbė Estijos ministrę pirmininkę K. Kallas „ieškomu asmeniu“. Rusijos opozicinis portalas „Mediazona“ antradienį taip pat pranešė, kad į ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
„Mediazona“ abu politikus aptiko iš Rusijos VRM tinklalapio parsisiuntusi visą viešai prieinamą paieškos duomenų bazę – beveik 100 tūkst. paieškos kortelių. Duomenų bazėje nenurodyta, pagal kokį straipsnį ieškomi K. Kallas ir S. Kairys.
Be K. Kallas ir S. Kairio, ieškomų asmenų duomenų bazėje yra daugiau kaip šimtas Rytų Europos pareigūnų ir politikų, kuriems Rusija iškėlė baudžiamąsias bylas po sovietinių paminklų nugriovimo jų šalyse. Tarp jų yra du trečdaliai ankstesnio šaukimo Latvijos Saeimos (parlamento) narių, Rygos, Klaipėdos, Vilniaus, taip pat Ukrainos miestų Lucko ir Rivnės tarybų nariai, Lenkijos Valbžycho miesto meras ir Lenkijos valstybės turto ministro pavaduotojas.
Reaguodamas į žinias iš Maskvos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį teigė, kad jo vadovaujama ministerija tikrins paviešintos informacijos tikrumą. Visgi, jeigu tai pasitvirtintų, sąrašuose esantiems asmenims reikėtų įsivertinti vykimą į trečiąsias šalis, pažymėjo jis.
