„Bendrai vertinant susitikimą ir informaciją, kuri buvo paminėta, reikėtų pabrėžti, kad esama dronų integracijos situacija bei pajėgumų plėtros greičiai turi įgauti žymiai greitesnį pagreitį. Matome, kad esminė plėtra prasideda su šiais metais ir penketą metų į priekį“, – antradienį Prezidentūroje po šalies vadovo susitikimo su krašto apsaugos ministru bei kariuomenės vadu teigė T. Godliauskas.
„Kitas svarbus dalykas – vykdomas įsigijimo procesų organizavimas, kuris neužtikrina ir neatliepia sistemos pajėgumų vystymo poreikių laike“, – pridūrė jis.
Susitikimo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pristatė bepiločių orlaivių vystymo perspektyvas bei planuojamus šios technikos įsigijimus. Pasak T. Godliausko, iki 2030 m. tam planuojama skirti 200 ml eurų.
Visgi, anot jo, į dronų plėtrą reikėtų žvelgti kompleksiškai, atliepianti platesnius krašto apsaugos pajėgumų vystymo planus ir integruojant į nacionalinės divizijos operacinių pajėgumų dalį.
„Dronai reikalingi tiek pat, kiek ir kiti gynybos pajėgumai – artilerija, oro gynyba, tankai, inžinerija, logistika, prieštankinės sistemos ir pan.“ – aiškino patarėjas.
Jo teigimu, mėnesio bėgyje ketinama rengti papildomą susitikimą su Lietuvos kariuomenės, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei pramonės atstovais, siekiant detaliau aptarti bepiločių orlaivių pajėgumų bei jų gamybos vystymą.
„Kaip turėtų būti vykdomi dronų įsigijimai, kaip reikėtų kurti nacionalinės gamybos pajėgumus, skatinti pramonę – šiam tikslui (...) artimiausiu metu, mėnesio bėgyje padarysime papildomą susitikimą, kuriame susitiksime su pramonės atstovais“, – aiškino prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.
Po minėto susitikimo, pasak T. Godliausko, klausimas bus teikiamas ir Valstybės gynimo tarybai (VGT).
A. Anušauskas: šie metai dronų pajėgumų vystymui – lūžiniai
Tuo metu krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pažymėjo – šie metai yra lūžiniai, vystant dronų sistemos pajėgumus Lietuvos kariuomenėje. Taip, pasak jo, galima teigti dėl numatytų šių priemonių įsigijimo.
„Pritariame tam, kad visos iniciatyvos turi būti orientuotos į bepiločių orlaivių ekosistemos vystymą Lietuvoje. Šie metai yra lūžiniai vystant šias sistemas Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Anušauskas.
„Nuo skraidančių šaudmenų „Switchblade 600“ iki mikrodronų, kurie skirti žvalgybai. Žinoma, remiantis Ukrainos patirtimi, kuri yra nuolat analizuojama, stebima ir daromos išvados, yra numatytas ir FPV dronų operatorių rengimas“, – detalizavo jis.
Ministras pažymėjo – po to, kai Lietuva Ukrainai perdavė turimus dronus ir atsisakė visų Kinijos gamybos bepiločių orlaivių, jau 2022 m. buvo pakeistas droninių pajėgumų įsigijimo grafikas. Anksčiau, akcentavo A. Anušauskas, pirkimai turėjo prasidėti tik 2028–2030 metais.
Visgi, politikas pažymi, jog itin svarbu svarstyti ir dėl šių sistemų gamybos nacionaliniu lygiu. A. Anušauskas nurodė, kad šiuo metu KAM turi pasirašiusi keletą sutarčių su kovinių dronų prototipų kūrėjais – viliamasi, kad kitąmet šios iniciatyvos jau galėtų pasiekti tam tikrų rezultatų.
„Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistema turės reikalingus pajėgumus, kurie kiekvienais metais bus vystomi. Tai ta sritis, kuri negali sustoti. Čia labai reikalingas mūsų pramonės ir mokslininkų įsijungimas“, – aiškino jis.
Ministras užsiminė, kad siekiant įgalinti verslus vystyti dronų gamybą, gali reikti įstatyminių pokyčių – Viešųjų pirkimų bei Gynybos pramonės įstatymo pataisų.
„Kai vykdome viešuosius pirkimus, (...) negalime viešuosiuose pirkimuose riboti kitų šalių gamintojų dalyvavimo. Norint, kad mūsų nacionaliniai gamintojai turėtų tam tikrus prioritetus, mums reikėtų labiau išryškinti šią dalį“, – sakė A. Anušauskas.
Kariuomenės vadas: planas, numatantis dronų pajėgumų integraciją kariniuose vienetuose, buvo parengtas dar pernai
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys pažymėjo, kad dronų pajėgumų vystymo planas, numatantis jų integravimą į bendrą kariuomenės struktūrą, buvo parengtas dar pernai. Taip, pasak jo, buvo atlieptos Rusijos karo Ukrainoje pamokos, mat, anot jo, anksčiau kariuomenėje nebuvo numatyta atskiro dronų pajėgumo.
„Lietuvos kariuomenė jau 2016–2017 metais buvo parengusi viziją ir strategiją kaip vystyti ir naudoti dronus kariuomenės pajėgumuose. Dabar iš karo Ukrainoje išmoktos pamokos tą viziją ir planus koreguoja, (...) kaip pavyzdys – dronų atskiro pajėgumo plano kaip tokio anksčiau nebuvo“, – sakė V. Rupšys.
„Jau praeitais metais, reaguodami į tai, kas vyksta Ukrainoje, Lietuvos kariuomenės Pajėgumų vystymo skyrius Gynybos štabe parengė atskirą dronų pajėgumų vystymą, kur numatė atitinkamai, kaip dronai bus įdiegti į karinius vienetus ir kitus mūsų operacinius pajėgumus, kiek ir kokio personalo reikės, kiek mes mokinsime šitą personalą“, – detalizavo jis, pabrėždamas, jog iki Rusijos invazijos į Ukrainą dronai nebuvo vertinami kaip atskiras kariuomenės pajėgumas.
Be to, patikino generolas, šiais metais kariuomenė jau turės „optimalų skaičių dronų“ ir pradės mokytis juos valdyti, derinti su kitais operaciniais pajėgumais.
„Šiais metais, įvykdžius visus pirkimus, optimalų skaičių dronų jau turėsime. Išskyrus aukščiausio operacinio lygmens. Bet mažo tipo dronais, su kuriais mokintume operatorius ir treniruotume juos veikti kartu su kitais vienetais, koreguotume taktinius mokymus ir derintume su kitomis taktinėmis praktikomis – šių metų pabaigoje tai jau galėsime padaryti“, – žurnalistams Prezidentūroje antradienį teigė V. Rupšys.
Prieš porą savaičių prezidentas G. Nausėda leido suprasti, kad yra sunerimęs dėl dronų industrijos Lietuvoje padėties. Dėl to jis pareiškė, kad ketina susitikti su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu ar net šiam klausimui inicijuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Pasak prezidento, krašto apsaugos sistema ir kariuomenė nuvertina bepiločių orlaivių svarbą gynybai. Jam taip pat kilo klausimų, kodėl kariuomenė savo ruožtu dėl dronų pajėgumų plėtros nesikreipia į verslo atstovus.
