„Gali laukti, kol tave kas nors ims skaidrinti, bet juk niekas nedraudžia atsiskaityti už išleistas parlamentinei veiklai lėšas nieko nelaukiant. Nors įprastai tą Seimo nariai daro kas ketvirtį Seimo kanceliarijai bei viešinami Seimo puslapyje, bet matyt asmeninė erdvė irgi tinkama tokiam atsiskaitymui, tuo labiau, kad čia galiu ir konkrečiau pakomentuoti tam tikras išlaidas.
Nežinau, ar kokia forma patekčiau po Andriaus Tapino „Skaidrinam“ radarais, bet nusprendžiau pats apžvelgti, kaip ir kam naudojau parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Juolab, kad ir frakcijoje turėjome pokalbį, kurio moralas – kvietimas visiems įsivertinti savo išlaidas“, – įrašą savo feisbuko paskyroje pradėjo M.Lingė.
Konservatorius nurodė, kad per šios kadencijos laikotarpį (38 mėnesius) parlamentinei veiklai galėjo panaudoti maksimalią sumą 53 061 eurus, tačiau panaudojo 27 051 eurų – 50,9 proc. nuo visos galimos sumos.
„Arba vidutiniškai po 712 eur per mėnesį. Kodėl tiek, ir kodėl ne visą? Nes naudojau tam, kam reikia, ir tiek, kiek reikia. Beje, jei atmesime du Seimo narius, kurie parlamentinės veiklos išlaidoms nepanaudojo nė euro (Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė), šios kadencijos lėšų panaudojimo vidurkis vienam Seimo nariui yra apie 42,8 tūkst. eur. (neįskaičiuojant paskutinio 2023 ketvirčio duomenų, nes jų dar nėra subendrintų).
Todėl mano išlaidos gerokai atsilieka nuo jo, nors tikrai nesijaučiau, kad savo veiklą vykdyčiau neaktyviai“, – aiškino parlamentaras.
Pagrindinės išlaidos:
Susisiekimas:
Kurui – 10993,56 eurų, arba 289 eur per mėnesį. „Kodėl tiek? Seimo nario darbas nėra apribotas atstovavimu tai apygardai, kurioje išrinktas (aš išrinktas Šeškinėje). Darbas daugiamandatėje – reikšminga veiklos sritis: susitikimai su gyventojais, diskusijos, renginiai. Turiu įvairių pareigų ir atsakomybių, tad važinėti tenka po visą Lietuvą. Jei sekate mano FB – galite tai matyti. Taigi ~ 290 eur/mėn. vertinu kaip labai racionalias ir pagrįstas išlaidas“, – aiškino jis.
Susisiekimas kitomis transporto priemonėmis – 556,58 eurų, arba 14,6 eurų/mėn. (Bolt, traukiniai, autobusai). „Kodėl važinėju ir kitu transportu? Todėl, kad šeimoje yra vienas automobilis ir situacijų būna įvairių, kai tenka rinktis ir kitas transporto priemones“, – nurodė politikas.
Automobilio remontui – 3206 eur, arba 84 eur/mėn. „Važinėju 10 metų senumo savo asmeniniu automobiliu Toyota Avensis, kasmetinis techninis aptarnavimas nemažai atsieina, o neseniai turėjau rimtesnių remonto problemų“, – aiškino jis.
Transporto nuoma ekskursijoms – 150 eurų.
Automobilio draudimams – 1585,13 eurų.
Padangos ir keitimai – 326 eurų.
Biuras ir įranga:
Biuro įrengimas (Šeškinėje) – 714,8 eurų. Patalpas gavau iš seniūnijos, kainavo tik baldai.
Telefonai: du iPhone telefonai – 1938,38 eurų (pirkti 2022 ir 2023 m. pavasarį).
„Kodėl du? Nes turiu dvi aktyviai naudojamas korteles. Vieną numerį laikau nuo darbo Prezidentūroje laikų, į kurį didelė dalis žurnalistų skambina ir dabar, kitas numeris – Seimo kortelė. Telefonai ne Pro ir ne MaxPro, tai kaina bendra nesiekia sumos, skambėjusios mokant už vieną įrenginį. Šios rūšies telefonus naudojau ir anksčiau. Už parlamentines pirkau ne iš karto, o kai tam iškilo poreikis“, – aiškino jis.
Kompiuterinė įranga – iPad (nuoma + išsipirkimas) – 1411,93 eurų (2021 m.).
„Pradžioje kadencijos įrangą buvo galima nuomotis. Tai dalį laiko nuomojau, o vėliau sumokėjau likutinę vertę. Atskiro kompiuterio nepirkau, naudoju Seimo duotą, o iPad kaip darbinį kompiuterį naudoju išvykose, taip pat nešuosi į Seimo posėdžius“, – nurodė M.Lingė.
Dvejos belaidės ausinės – 454 eurų. „Antrąsias įsigijau visai neseniai – gruodžio mėn. kai kurį laiką maniau, jog esu pametęs turėtąsias. Priminsiu, kad perkant įrangą likus metams iki kadencijos pabaigos, po rinkimų ji lieka Seime, todėl antrosios ausinės ten ir liktų – bet juk pirkau darbui, o ne tam, kad turėčiau po kadencijos“, – teigė jis.
Telefono priedai (apsaugos nuo sudužimo) – 79 eurų.
Kursai, kanceliarinės ir paslaugos:
Anglų kalbos kursai – 670 eurų. „Mokykloje mokiausi prancūzų, tai anglų k. turiu skirti daugiau dėmesio“, – nurodė jis.
Leidinių prenumeratos (The Economist, Literatūra ir menas, Naujasis Židinys) – 698 eurų.
Maketavimai ir leidyba (atvirutės, plakatai į susitikimus, vizitinės) – 435,38 eurų.
Kanceliarinės (iš LRS sandėlio) – 3209,3 eurų.
„Kas tas Seimo sandėlys? Čia sudėti įvairūs suvenyrai, valstybės atributika, saldainiai, vėliavos ir t.t. Naudojame susitikimams, labai logiškas sprendimas, geriau, nei kiekvienas Seimo narys atskirai užsisakinės ir gaminsis, kainuotų tik brangiau“, – pasakojo jis.
Kanceliarinės (ne sandėlio) – 232,63 eurų.
Pašto paslaugos – 336,6 eurų.
Puslapio domenas – 42,32 eurų.
Banko mokesčiai – 12 eurų.
„Manau, svarbu žvelgti į visumą. Ar tai, kad panaudojau apie pusę skirtų lėšų, nei galėjau, laikau kokiu nors iškalbingu pranašumu? Ir taip ir ne. Viena tai rodo, kad nesiekiau išsemti ar iššvaistyti, o stengiausi naudoti tiek, kiek reikėjo, bet jokiu būdu negalėčiau smerkti ar jaustis pranašesniu prieš tuos, kurie išleido arti leistinos ribos.
Kiekvieno situacija individuali, kiekvienas turi savo būdus, kam veikloje teikti prioritetus. Pvz. ataskaitų leidimas ir platinimas – brangi forma, tačiau prasminga. Aš jaučiausi, kad dėl pareigų turiu galimybes tiek pristatyti veiklą, tiek išdėstyti svarbias pozicijas žiniasklaidoje ir šios formos nenaudojau. Negalėčiau smerkti kolegų, kurie į Seimą vežė žymiai aktyviau ekskursijas ar dosniau dalino suvenyrus. Tai proga labiau supažindinti su Seimo darbu.
Galvoju, kad būčiau norėjęs suorganizuoti daugiau ekskursijų, kurių metu žmonės turi progą geriau pažinti, suprasti Seimo darbą. Manau svarbus momentas ir tai, kaip naudojau skirtus etatus patarėjų–padėjėjų pareigybėms. Kiekvienas Seimo narys gali užpildyti tris etatus. Didžiąją kadencijos dalį verčiausi su 1,5 etato pagalbininkais. Buvo geras pusmetis, kai turėjau užpildęs du etatus“, – rašė M.Lingė.
M.Lingė svarstė, kad rinkėjams, kuriems jis atskaitingas, svarbu žinoti, kad mokesčių mokėtojams „mano veiklos organizavimas atsiėjo kone perpus mažiau nei buvo galima“.
„Ar maksimalus užpildymas jau būtų blogai? Žinoma ne, nes vėlgi, viskas labai individualu. Darbo stilius, užimamos pareigos, veiklų įvairovė diktuoja ir skirtingos poreikius. Ar galima pirkti pigesnius daiktus? Visada galima rasti pigesnius kompiuterius, ausines ar net leidinius. Bet juk kiekvienas perka pagal savo individualius poreikius ir darbo įpročius, nepažeisdamas įstatymų. Jeigu norima įpareigoti pirkti pigiausius tos kategorijos daiktus – na, manau, Seimo nariais tapti norinčių būtų dar mažiau, nes kokybiškos darbo priemonės reikalingos visuose darbuose. Žinoma, tai turime daryti proto ir taisyklių ribose.
Ar peržvelgęs išlaidas, jaučiuosi, kad kažką daryčiau kitaip – ko gero ne, nes nematau, nei kur būčiau išleidęs kam nors, ko nereikėjo, arba jautęs trūkumą savo darbo priemonėms. Iš kitos pusės, jei kas nors įsivaizduoja, kad čia galima švaistyti – turėtų nepamiršti, kad visos ataskaitos yra viešos, o žurnalistai bet kada gali pasidomėti detaliau. Na štai ir pasidomėjo – tikiuosi, mano įrašas rinkėjams suteiks aiškumo, kaip atrodo Seimo darbo parlamentinės veiklos išlaidos.
Ar sistema tobula? Tobulumui ribų nėra, ypač, jei kyla audrų. Taisyklės ne akmenyje iškaltos – jų kaita, tikslinimas turi sietis su poreikiu. Neabejoju, kad tą poreikį vertinsime, o šiuo metu sveikiausia nuoširdus atvirumas“, – rašė jis.
