„Nesijaučiu jaunesniąja seserimi“, – Eltai antradienį teigė parlamento vadovė, pažymėdama, kad viešojoje erdvėje kritiškai įvertinti A. Skaisgirytės pareikšimai ne itin deri su demokratinėmis vertybėmis.
„Vertinu šiuos pasisakymus kaip neatitinkančius mūsų Konstitucijos. Aš manau, kad demokratinėse šalyse rinktų politikų bendravimas tarpusavyje turėtų būti grindžiamas diskusija, susitarimų ieškojimu, o ne kažkokio vieno asmens klausymusi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Be to, pažymėjo parlamento vadovė, politikai neturėtų bijoti ir kritikos.
„Kai kritika neperžengia ribų, ji yra labai naudinga. Į ją nevertėtų įžeidžiai reaguoti. Gal tada ir susitarti būtų lengviau“, – tarsi referuodama į prezidento G. Nausėdos ir konservatorių nesutarimus dėl ambasadorių skyrimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu G. Nausėdos patarėja interviu Eltai teigė, kad dėl stringančio ambasadorių paskyrimo atsakomybė krenta Vyriausybei. A. Skaisgirytė leido suprasti, kad, jos požiūriu, valdantieji elgiasi nederamai neklausydami to, ką sako prezidentas G. Nausėda. Patarėja pažymėjo, kad „prezidentui natūraliai nepatinka“, jeigu kas nors bando apriboti jo galias. Tokiu atveju, vaizdžiai tarė ji, šalies vadovas elgiasi lyg vyresnysis brolis, kurio jaunesnioji atžala privalo klausytis.
„Jeigu Vyriausybė mano, kad jos kažkaip turi būti apkarpytos, prezidentui tai natūraliai nepatinka. Ir jis tada sako – taip, jaunesnysis broli, klausyk vyresniojo“, – interviu Eltai teigė prezidento patarėja.
„Prezidentas yra valstybės vadovas. Prezidentas, vienas. (...) Tai kas kurio turi klausyti – labai aišku, man atrodo“, – pažymėjo ji, pridurdama, kad URM galėtų įsiklausyti į prezidento prašymus ir dėl į skandalus įsivėlusio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno.
Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo.
