Ar tikrai jaunus žmones taip sudėtinga sudominti politika?

Norime mes to ar ne, politika bei politikų priimami sprendimai mūsų gyvenimui daro didžiulę įtaką. Įdomu ir tai, kiek iš tikrųjų supratimo apie tą politiką turi jauni žmonės, kuriuos įvairūs politiniai procesai lydi ir lydės dar daugybę metų? Ar politika jiems apskritai įdomi?

Jaunuoliai politika neretai susidomi tuomet, kai priimami sprendimai glaudžiai liečia juos pačius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Jaunuoliai politika neretai susidomi tuomet, kai priimami sprendimai glaudžiai liečia juos pačius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 22, 2024, 3:41 PM

Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis, jaunuoliai politika neretai susidomi tuomet, kai priimami sprendimai glaudžiai liečia juos pačius – pavyzdžiui, dabar kaip pavyzdį būtų galima pateikti tam tikras švietimo politikos naujoves, susijusias su tarpiniais mokinių rezultatų patikrinimais.

Pasak E.Mikulskio, apskritai mokykloje tikrai yra galimybių pasigilinti į įvairius politinius procesus.

„Ar yra progų įsigilinti – taip, jų yra, nes per tą patį istorijos mokymą laisvai galima pradėti jau sekti, domėtis, per istorijos pamokas yra paliečiami tokie aspektai kaip politiniai procesai nuo Viduramžių iki naujausiųjų laikų – toks kontekstas yra suteikiamas.

Dabar atsiranda ir filosofijos programa, kurią galima rinktis. Yra skirtingų pakraipų filosofijos, bet yra ir šiek tiek politinės filosofijos dalies.

Ekonomikos ir verslumo dalyje irgi yra ne ką mažiau paliečiama, kaip mokesčiai atsiranda, ir visa kita – tai irgi yra politinio proceso dalis. Tai ištraukti skirtingas dalis – taip, progų susipažinti yra“, – kalbėjo E.Mikulskis.

Tačiau, LMS viceprezidento teigimu, tokio pobūdžio pamokos turėtų būti ir kokybiškos – priešingu atveju jos tik pridarytų žalos.

„Turime atvejų, kai tas pats pilietiškumas yra dėstomas per kažkokią partinę liniją, nes tai yra mažesnis miestas, direktorius yra partijos narys, ir tai nėra politikos ugdymas, kai tave įveda į vieną partiją, gal net paduoda (pasirašyti), kad į sąrašą būtum įtrauktas.

Tai nėra politikos ugdymas ar jos supratimo didinimas, tai politologija vis dėlto remtųsi į tą pačią kokybę – ar mes turėtume mokytojų, ar čia reikėtų universitetų dėstytojus kažkaip įtraukti“, – svarstė E.Mikulskis.

Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Vaitiekus įsitikinęs, kad už tai, jog jaunas žmogus turėtų suvokimą bent apie svarbiausius politinius procesus, atsakingos visos grandys.

„Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi – tiek ir tas jaunuolis, kuris ruošiasi stoti į aukštąją mokyklą ar tiesiog pirmą kartą balsuoti, tėvai, mokymo institucijos, ir, be abejo, turbūt ir nevyriausybinis sektorius.

Ką stengiamės daryti – tai edukuoti ir šviesti visus, nes tikrai kyla klausimas, kiek jaunų žmonių gali pasakyti apie Europos Sąjungą kažką daugiau negu tai, kad į ją įstojome ir esame jos nariai, apie vertybes, kurioms atstovauja. To šiek tiek trūksta“, – svarstė LSS vadovas.

P.Vaitiekaus teigimu, statistika rodo, kad iš labiau išsilavinusių šeimų atėję jaunuoliai plačiau išmano politinius procesus, todėl čia labai svarbi ir tėvų rolė.

„Jie turbūt ir formuoja tą pirminį supratimą apie tam tikras politines vertybes, o vėliau, mokymosi įstaigose, tu gali plėsti ir po truputį formuoti savo pasaulėžiūrą, supratimą, kuris ir ateis iš to, kad tu domėsiesi, norėsi išmokti, ir tau svarbiausią informaciją suteiks“, – aiškino LSS prezidentas.

Savo ruožtu E.Mikulskis pripažino, kad jaunuolius stipriai paveikė ir prieš beveik dvejus metus Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, kai šie suvokė, kokiame pasaulyje mes iš tiesų gyvename, kas yra mūsų kaimynai. Jis pridūrė, kad domėjimąsi politika iš esmės paskatina tam tikri šokiruojantys įvykiai, žmonių nelaimės.

„Paveikė ir ankstesni įvykiai – mūsų turėta migrantų krizė, ką reiškia, kad valstybė stato sieną, kodėl mes tą statome, kai ką tik „Build a wall“ buvo žiauriausia, ką girdėjome iš D.Trumpo eros. O dabar atrodo – visai pateisinama ir mūsų atveju. Patys procesai, nugirstamos dalys paskatina pasidomėti“, – kalbėjo LMS viceprezidentas.

Nors į Lietuvos politinį gyvenimą ir rinkimus statistiškai įsitraukia nedidelis procentas jaunuolių, P.Vaitiekus svarstė, kad pokyčių jau pastebi, tačiau esą norėtųsi daugiau atvirumo ir iš pačių politikų pusės.

„Pačio turbūt to atvirumo iš mūsų dabartinės politinės sistemos turbūt reikia labai – tai reiškia, kad pačios partijos žiūrėtų palankiai į tai, kad jaunas žmogus, jis nėra turbūt tas stigmatizuotas jaunuolis, kuris dar taip per rožinius akinius žiūri į pasaulį, o kad jis iš tikrųjų turi ką pasiūlyti ir kad jis turi idėjų.

Todėl ir turime po truputį besimušančių tų žiedlapių – turime ir vieną jauniausių merų, tai truputį matome virsmą, kad ateina jaunoji karta, kuri nori daryti pokytį“, – aiškino LSS prezidentas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.