Apklausos rezultatus įvertinę valdančiųjų atstovai nuo savo sumanymo trauktis neketina, tuo metu ekspertai dėl dabartinio rezultato kaltina ir pačius politikus.
Atsakė, ką galvoja
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepritaria, kad nuo 2025 metų būtų įvestas naujas visuotinis gynybos mokestis, parodė sausio 19–29 d. LRT užsakymu atlikta apklausa.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 1021 Lietuvos gyventojo paklausė apie siūlymą nuo 2025 metų įvesti naują gynybos mokestį ir kaip jiems atrodo, kas jį turėtų mokėti.
54 proc. apklaustųjų atsakė nepritariantys tokiam gynybos mokesčiui, 20 proc. teigė pritariantys, „jeigu šį mokestį mokėtų ir gyventojai, ir verslas“, tuo metu 16 proc. su tokiu mokesčiu sutiktų, „jeigu šį mokestį mokėtų tik verslas“. Dar 4 proc. respondentų su gynybos mokesčiu sutiktų, „jeigu jį mokėtų visi Lietuvos gyventojai“.
Kaip nurodo LRT, naujam gynybos mokesčiui nuo 2025 metų dažniau nepritaria vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su vidutinėmis (1001–1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, darbininkai ir ūkininkai, dirbantys privačiame sektoriuje, kairiųjų pažiūrų gyventojai – 62 proc. iš jų tokiam mokesčiui nepritaria.
L.Kasčiūnas: „Tai yra pamatas, be kurio nebus nieko“
Vienas pirmųjų naujojo mokesčio gynybai idėją iškėlęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad jeigu visuomenei būtų aiškiau iškomunikuota, kam konkrečiai bus skiriamos papildomos lėšos, tuomet ir palaikymas naujam mokesčiui būtų didesnis.
„Labai svarbu ne tik klausti dėl mokesčio kaip tokio, bet žmonės turėtų labai tiksliai žinoti, jiems turi būti labai aiškiai pasakyta, ką už tuos papildomus pinigus valstybė galės sukurti gynybos prasme, pavyzdžiui, apsaugoti Vilnių, Kauną ar kurį nors kitą miestą su oro gynyba arba sukurti sunkiąją diviziją.
Turi būti aiškus ryšys su rezultatu – to aiškinimo reikia daugiau“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo L.Kasčiūnas.
„Tai yra labai svarbus dalykas – turi būti išmokta pamoka šioje vietoje“, – pripažino jis.
Kaip pavyzdį politikas pateikė paramos Ukrainai akciją „Radarom“ – anot L.Kasčiūno, tokiu atveju žmonės žino, kad Ukrainos kariui perka konkretų paketą su aiškiai įvardinta technika, todėl ir parama renkama sėkmingai.
Visgi, L.Kasčiūnas patikino, kad dabartinė visuomenės pozicija naujojo mokesčio atžvilgiu valdančiųjų konservatorių planų nekeičia.
„Gynybos reikalai yra pernelyg svarbūs, kad mes nebandytume ieškoti sprendinių, kurie leistų didinti gynybos finansavimą – kitaip tariant, turime suvokti, kad tai yra pamatas, be kurio nebus nieko: nei socialinių reikalų, nei kultūros – nieko.
Tai yra pamatas, ir išgirdę visą kontekstą, turime eiti su pasiūlymais – galbūt su labiausiai subalansuotais pasiūlymais, kurie leistų pasiekti didesnį gynybos finansavimą labai aiškiam, konkrečiam projektui“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Tuo metu reikalingų projektų krašto gynybos srityje, kuriems reikėtų papildomo finansavimo – ne vienas.
„Judame ta kryptimi, ieškome kombinacijos, kompozicijos, kuri leistų pasiekti papildomus 0,6 proc. BVP, ir už tuos pinigus būtų galima išjudinti kokius nors konkrečius projektus – pavyzdžiui, greitesnį Vokietijos brigados infrastruktūros įsirengimą, oro gynybos sistemos kūrimą, karinio rezervo rengimą“, – vardijo Seimo narys.
Tiesa, L.Kasčiūnas nesiėmė prognozuoti, ar politikams iš tiesų pavyks sutarti dėl naujo mokesčio, kai spalį laukia Seimo rinkimai.
„Bus pateiktas pasiūlymas, o paskui, be jokios abejonės, jau priklausys nuo visų politinių jėgų“, – nedaugžodžiavo jis.
Antrą kartą pasikviesti visų politinių partijų lyderius susitikti ir aptarti papildomas gynybos finansavimo galimybes premjerė Ingrida Šimonytė planuoja kovo mėnesį.
„Kas turės pasiūlymus, tas turės, o gal ir premjerė jau padės pasiūlymą ant stalo, kokią nors kompoziciją“, – svarstė L.Kasčiūnas.
Politikos analitikas: tai nėra „neparduodama idėja“
Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius įsitikinęs, kad dabartinis visuomenės palaikymas naujam mokesčiui yra susijęs ir su tuo, kad šiuo metu nėra aiškaus politinio sutarimo, kokia forma reikia užtikrinti tvarų gynybos finansavimą.
Visgi, M.Baltrukevičius abejoja, kad politikų sutarimas dėl naujo mokesčio įvedimo ar kitų mokestinių pakeitimų galėtų atsirasti artimiausiu metu – rinkiminiais metais.
Politikos analitikas priminė, kad dauguma politinių partijų lyderių po susitikimo pas premjerę I.Šimonytę kalbėjo, kad premjerė labiau bando užsidėti priešrinkiminį pliusą, o ne iš esmės spręsti šią problemą.
„Šiek tiek keista, kad šis klausimas nebuvo iškeltas anksčiau, nes kodėl tokie dalykai negalėjo būti diskutuojami dar kai nebuvo patvirtintas šių metų biudžetas? Galbūt būtų buvę galima metais anksčiau priimti tam tikrus sprendimus.
Aišku, valdantieji gali pasiteisinti Bankų solidarumu mokesčiu ir papildomais įnašais, kurie buvo nukreipti į gynybą – tarsi mes dar keleriems metams turime sprendimą, o dabar reikia žiūrėti į tolimesnį horizontą.
Šiais metais visi politiniai sprendimai turi rinkiminį kontekstą, to neišvengsime, bet tai nereiškia, kad nėra ir noro ir spręsti situacijos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo M.Baltrukevičius.
Analitikas svarstė, kad nereikėtų visko suvesti į politikų viešuosius ryšius, visgi, partijoms liko nedaug laiko, kad realiai parodytų, ką pasiekė per šį laiką, tad rasti bendrą sprendimą gali būti sunku.
Tiesa, M.Baltrukevičius įsitikinęs, kad naujas mokestis gynybai nėra „neparduodama idėja“, tačiau visuomenę įtikintų tik vieningai kalbančios visos svarbiausios šalies institucijos ir politikai.
Tuo pačiu politikos analitikas pabrėžė, kad kol kas visos idėjos dėl papildomo finansavimo šaltinių vis dar yra „ant stalo’“.
„Žvelgiant iš gyventojų pusės, turbūt visada populiariausias sprendimas gyventojams atrodys tiesiog kitaip perskirstyti jau turimus resursus. Taip pat, aišku, žmonės dažniausiai nelabai suvokia, kad skolinimasis ilgalaikėje perspektyvoje kainuoja. Gali keistis ir konkretūs tarifai – kol kas visi galimi variantai yra stalo, niekas nėra atmesta.
Suprantama, kad nauji mokesčiai niekada nėra populiarūs, bet tada reikia iškomunikuoti, einant su konkrečiu sprendimu, kodėl to reikia, ką tai tiksliai duos. Dalis visuomenės puikiai supranta saugumo realijas, kad reikia ieškoti būdų finansavimui didinti, bet apskritai reikia geresnės komunikacijos šiam klausimui“, – įsitikinęs M.Baltrukevičius.
„Manau, kad vienintelis kelias – labai platus politinis sutarimas dėl konkretaus sprendimo, kad galiausiai visos institucijos eitų su ta pačia žinute, kad taip, žinome, jog sprendimas nebus populiarus, bet jis yra būtinas, nes kitos išeities nėra“, – pridūrė analitikas.
