„Mano manymu, didžiausia problema yra tai, kad galbūt nesąmoningai, bet laukiame kažko, ką galėtume įvardinti Perl Harboro efektu ar momentu – tarsi turi įvykti kažkas tokio siaubingo, kad mes būtume sukrėsti ir pradėtume veikti, kad pakeistume savo strategiją“, – penktadienį viešėdamas Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke CNN televizijai sakė G. Landsbergis.
„Manau, kad mes dar nesame tame taške“, – apgailestavo jis.
Jau kurį laiką Jungtinės Valstijoms (JAV) nesutariant dėl tolimesnės paramos Ukrainai, ministras kartoja – Vakarų lyderiai privalo sutarti, kokius tikslu remia prieš agresorių kovojančius ukrainiečius.
„Ką mes vis dar galime padaryti, kad padėtume ukrainiečiams, ir ar iš tikrųjų suprantame, kuo rizikuojame? Tai ne tik Ukraina, ne tik jų tėvynė, bet Europa, kuri yra užpulta imperinės Rusijos galios“, – teigė politikas.
„Visada sakiau, kad net po dviejų metų karo visiems turi būti aišku, kodėl mes tai darome – kad mes siekiame pergalės. (...) Situacija nesitaiso. Ir tai turėtų paskatinti mus suskubti ir imtis spendimų labiau nei prieš metus“, – aiškino šalies diplomatijos vadovas.
Todėl klausiamas, ar Europa savo jėgomis gali padėti atsverti JAV paramos stoką, G. Landsbergis nurodo – tai priklauso nuo politinės valios.
„Jeigu yra valios, yra ir būdai tai padaryti. Jeigu sutartume, kad tai yra egzistencinė grėsmė – ne tik Ukrainai, bet ir visam Vakarų aljansui – neabejoju, kad galime tai padaryti“, – dėstė ministras.
ELTA primena, kad nuo penktadienio užsienio reikalų ministras G. Landsbergis dalyvauja Jungtinių Tautų aukšto lygio renginiuose Niujorke (JAV), skirtuose toliau telkti tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainai.
Ukraina šeštadienį mini antrąsias Rusijos invazijos metines. Šeštadienį Kyjive vyks Vakarų lyderių vizitai, įskaitant Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen, tačiau bendras vaizdas Ukrainai išlieka niūrus, nes JAV Kongresas blokuoja gyvybiškai svarbų 60 mlrd. dolerių pagalbos paketą. Parama stringa tuo pat metu, kai vėluoja žadėti Europos pristatymai.
