„Turbūt apie poryt ir yra pagrindiniai klausimai, kuriuos ir aš keliu. Kad atsispiriant nuo situacijos Ukrainos fronte, kurios jau pusę metų, ko gero, negalima pavadinti gerėjančia ar bent jau stabilia, yra nepalanki Ukrainai. Ir tas nepalankumas yra ne dėl ukrainiečių kaltės. Jis pirmiausiai yra dėl Vakarų negebėjimo padėti. Ir Rusijos gebėjimo toliau spausti“, – LRT televizijai teigė G. Landsbergis.
Būtent ši situacija, pasak ministro, kelia grėsmę greta Rusijos esančioms valstybėms.
„Iš čia kyla padidintas ir pavojaus aliarmas, ir poreikis duoti atsakymus. Ne tik nuraminti, ne tik pasakyti, kad viskas šiandieną yra tvarkoje, bet ir mobilizuoti visuomenę veiksmui“, – akcentavo ministras.
Todėl G. Landsbergis teigia, kad iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos kariuomenės visuomenė laukia aiškesnių atsakymų, kas yra daroma, kad panašiems scenarijams būtų pasirengta.
„Tvarkoje, šiandieną (karo – ELTA) nėra, šiandieną mes esame ramūs. Ir už tai aš esu dėkingas ir jiems, ir jų darbui. Bet ką mums daryti dėl porytojaus? Kokie yra sprendimai, kas yra padėta ant stalo? Kol to nesimato, tol nerimas visuomenėje išsilaiko“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Reaguodama į gyventojų susirūpinimą, Lietuvos kariuomenė penktadienį savo feisbuko paskyroje ramino, kad karas šiandieną šaliai negresia. Visgi, pabrėžė ji, kad ruoštis tokiam scenarijui yra būtina.
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją.
