Pastarąjį kartą G. Nausėda ir G. Landsbergis buvo susitikę vasario 15 d. Nors vėliau abu politikai žiniasklaidai tikino, jog vyko konstruktyvūs pokalbiai, susitarimas dėl diplomatinių paskyrimų nebuvo pasiektas.
Po antrojo susitikimo, prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė Eltai teigė, jog Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicijos ambasadorių klausimu suartėjo. Todėl ji vylėsi, jog kito G. Nausėdos ir G. Landsbergio susitikimo metu klausimas turėtų būti išspręstas galutinai.
Ginčai dėl ambasadorių tęsiasi nuo pernai
Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Trintys tarp institucijų dar paaštrėjo, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį.
Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“.
Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.
Daukanto aikštės rūmams ir ministerijai ginčijantis dėl diplomatinių paskyrimų, klausimas sulaukė ir Seimo narių dėmesio – parlamente registruotos Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama aiškiau reglamentuoti ambasadorių skyrimo procesus.
